Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje iš rinkos stumiami vietiniai smulkieji ūkininkai ir prekybininkai.

Anot jo, šalyje mažėjant smulkiųjų maisto produktų tiekėjų, auga ir maisto prekių kainos.

„Stumiame juos (smulkiuosius tiekėjus – ELTA) iš rinkos. Kartais tai darome sąmoningai, ypatingai, kai įsijungia rinkos konkurencijos jėgos, matome, smulkieji ūkininkai ir prekybininkai netenka savo vietų santykiuose su dideliais prekybos centrais, kurie teikia prioritetą stambiesiems tiekėjams“, – antradienį žurnalistams Kėdainiuose sakė G. Nausėda.

„Kuomet smulkieji tiekėjai pasitraukia, tų stambiųjų tiekėjų lieka mažiau, jie atitinkamai taip pat įgyja papildomą rinkos jėgą. Galutiniame rezultate, tai veda prie to, kad kainos auga visose grandinėse – tiek gamybos, tiek logistikos, tiek prekybos“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, nėra normalu, kad vietinės gamybos produkcija iš šalies išvežama, ją pakeičiant užsienietiškomis prekėmis.

„Savo geros kokybės, dažnai vietinės kilmės produkciją išvežame į kitas valstybes ir parduodame brangiau. Tai nėra normalu“, – įvardijo šalies vadovas, dar akcentavęs, jog Lietuvoje „nustojome diferencijuoti produktus pagal jų kokybę“.

„Orientuojamės tik į kainą, perkame pigiausias prekes. Dažnai pertekline produkcija, kuri mus pasiekia iš kitų valstybių“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas tikino, jog maisto kainų augimas Lietuvoje „gerokai viršija kitų prekių grupių brangimą bei panašius infliacijos procesus kitose Europos Sąjungos šalyse“.

G. Nausėdos teigimu, prioritetus lietuviškos kilmės smulkiųjų tiekėjų produktams turėtų teikti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įstaigos.

„Egzistuoja daug biurokratinių kliūčių, tame tarpe viešųjų pirkimų procese ir mums vis neišeina išeiti iš to užburto rato, kuriuo skundžiamės jau daugybę metų“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tikiuosi, kad VPT tikrai pakankamai entuziastingai ir pozityviai nusiteikusi šiuo klausimu. Tikiuosi, kad ta geroji kai kurių savivaldybių patirtis sklis toliau“, – sakė jis.