LJŪJS: beveik 20 mln. eurų parama pradėta mokėti – kam iš tikrųjų atiteko pinigai?

Nacionalinei mokėjimo agentūrai pradėjus mokėti beveik 20 mln. eurų paramą dėl 2026 metais išaugusių trąšų ir kuro kainų, ūkininkai jau gali vertinti ne prognozes, o konkrečias į jų sąskaitas pervedamas sumas.

NMA skelbė, kad spalio 29–30 dienomis pradedami mokėjimai, o iki spalio pabaigos paramą planuojama išmokėti apie 66 tūkst. pareiškėjų. Visam paketui skirta 19,576 mln. eurų – po 9,788 mln. eurų iš Europos Sąjungos krizių rezervo ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) teigia sulaukianti ūkininkų reakcijų dėl gautų išmokų dydžio ir primena, kad apie pasirinkto paramos modelio trūkumus perspėjo dar prieš priimant galutinį sprendimą.

Ministerija kalbėjo apie kelių tūkstančių eurų paramą

Dar rengiant paramos modelį iš Žemės ūkio ministerijos vadovybės viešai skambėjo konkretūs paramos dydžių orientyrai.

Rugsėjo 10 dieną žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad ūkininkas, ministerijos skaičiavimais, gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų paramos, o daugiausia jos turėtų tikėtis mišrūs ir vidutiniai ūkiai.

Spalio 12 dieną viceministrė Ligita Valalytė nurodė, kad vidutinė parama ūkiui sudarys apie 4 tūkst. eurų.

Ankstesniuose ministerijos pristatymuose taip pat buvo kalbama apie maždaug 3,5 tūkst. eurų vidutinę išmoką. Šie skaičiai nėra tapatūs – vienur kalbėta apie vidutinę sumą, kitur apie galimą išmoką „iki“. Tačiau bendra komunikacija ūkininkams formavo aiškų lūkestį, kad kalbama apie apčiuopiamą kelių tūkstančių eurų pagalbą.

Šiandien žmonės jau mato realias sumas savo sąskaitose ir viešai dalijasi labai skirtingomis patirtimis.

Todėl LJŪJS kelia paprastą klausimą: kiek ūkininkų iš tikrųjų gavo ministerijos viešai minėtus 3–4 tūkst. eurų, o kiek – tik kelis šimtus?

„Kai žmonėms viešai kalbama apie kelių tūkstančių eurų paramą, natūraliai sukuriamas atitinkamas lūkestis. Dabar nebereikia ginčytis dėl interpretacijų – reikia parodyti faktinius skaičius“, – sako LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

LJŪJS kritikavo ne paramą, o jos paskirstymo principą

LJŪJS nuo pat pradžių palaikė papildomos pagalbos ūkininkams skyrimą. Išaugusios kuro, trąšų, energijos ir kitų gamybos išteklių kainos realiai didino ūkių sąnaudas.

Tačiau Sąjunga kritikavo pasirinktą paskirstymo metodiką. Dar rugsėjo 14 dieną LJŪJS viešai nurodė, kad hektarais ir pieninių karvių skaičiumi paremta formulė per mažai atsižvelgia į skirtingų ūkių ekonominį dydį ir veiklos intensyvumą.

LJŪJS vertinimu, skirstant krizinę paramą pirmiausia turėjo būti atsakyta į ekonominius klausimus: kuriuose sektoriuose labiausiai padidėjo gamybos sąnaudos, kaip tuo pat metu keitėsi produkcijos pardavimo kainos, kokios buvo ūkių pajamos ir kuriuose sektoriuose ūkiai yra arčiausiai ekonominio gyvybingumo lūžio taško.

Tik tada galima pagrįstai spręsti, kam pagalbos reikia labiausiai ir kokio dydžio ji turėtų būti.

Ministerija pasirinko paprastai administruojamą modelį. Administracinės naštos mažinimas yra teigiamas dalykas, tačiau, LJŪJS vertinimu, paprastas administravimas negali pakeisti profesionalios ekonominės analizės.

„Kai skirstoma beveik 20 milijonų eurų viešųjų lėšų, neužtenka pasirinkti formulę, kurią lengviausia administruoti. Reikia suprasti skirtingų sektorių ekonomiką, savikainą, produkcijos kainas ir ūkių gyvybingumą. Tai yra profesionalios žemės ūkio politikos klausimas“, – teigia P. Astrauskas.

LJŪJS siūlė kitą kelią – vertinti VED

Svarbu tai, kad LJŪJS neapsiribojo kritika.

LJŪJS siūlė paramos paskirstymą labiau sieti su valdos ekonominiu dydžiu (VED) ir realiu ūkio ekonominiu pajėgumu.

Vien hektarų arba gyvulių skaičius neparodo tikrojo ūkio ekonominio masto. Vienas hektaras javų, daržovių, sodo ar uogyno ekonomine prasme gali reikšti visiškai skirtingą veiklos apimtį.

Todėl VED galėjo būti vienas iš kriterijų, derinamas su sektoriaus sąnaudų, produkcijos kainų ir bendros ekonominės padėties vertinimu. Panašius alternatyvius kriterijus – ūkių ekonominį dydį bei žemės ūkio veikloje sunaudojamo gazolio kiekį – ministerijai teikė ir Žemės ūkio rūmai.

LJŪJS taip pat reikalavo pagrįsti pasirinktas 300 ha ir 300 pieninių karvių ribas bei parodyti, kaip parama pasiskirstys tarp skirtingo ekonominio dydžio ūkių.

Tai jau ne vien metodikos, bet ir politinės atsakomybės klausimas

LJŪJS vertinimu, ši situacija turi ir platesnę politinę dimensiją.

Dabartinei Vyriausybei vadovauja Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, o Žemės ūkio ministerija pagal valdančiosios koalicijos susitarimą priskirta Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atsakomybės sričiai. Koalicijos sutartyje kartu deklaruojamas siekis užtikrinti socialiai teisingą valstybės valdymą.

Todėl, LJŪJS vertinimu, klausimas dėl šios paramos negali būti paliktas tik ministerijos administracijai.

Kaip pasirinktas modelis dera su socialinio teisingumo principu, jeigu dalis labiausiai pažeidžiamų ūkių gauna santykinai mažą pagalbą, o sprendimas priimamas neparodžius išsamios skirtingų sektorių ekonominės analizės?

Tiesioginė atsakomybė už žemės ūkio srities sprendimus tenka ministrui ir ministerijos vadovybei, tačiau ministrai kartu yra Vyriausybės nariai, tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui ir atsakingi už Vyriausybės programos įgyvendinimą savo valdymo srityje.

Todėl ūkininkų nepasitenkinimas yra signalas ne tik ŽŪM, bet ir visai valdančiajai koalicijai.

LJŪJS pabrėžia, kad socialiai atsakinga politika neturėtų reikšti vienodo mechaninio tarifo labai skirtingos ekonominės padėties ūkiams. Vienodos taisyklės dar nereiškia vienodo poveikio.

Dabar reikia parodyti, kaip iš tikrųjų buvo padalinta parama

Kai beveik 20 mln. eurų parama jau pradėta mokėti, Žemės ūkio ministerija ir NMA turėtų viešai parodyti, kaip šie pinigai pasiskirstė tarp paramos gavėjų.

Svarbu žinoti ne tik tai, kiek ūkininkų gavo paramą, bet ir kokio dydžio išmokos jiems teko.

Kiek ūkininkų gavo iki 100, 500, 1 000 ar 2 000 eurų? Kiek gavo 3 000–4 000 eurų ir daugiau? Kiek gavėjų realiai pasiekė ministerijos anksčiau viešai minėtas sumas?

Taip pat svarbu parodyti, kokia viso paramos biudžeto dalis atiteko didžiausias išmokas gavusiems ūkiams – pavyzdžiui, 10 proc., 5 proc. ir 1 proc. didžiausių gavėjų.

Tik tokie skaičiai leis suprasti ne tik tai, kiek buvo gavėjų, bet ir kam realiai atiteko pinigai.

„Didelis smulkių ūkių skaičius tarp paramos gavėjų dar savaime nereiškia, kad jiems teko didžioji pinigų dalis. Gavėjų skaičius ir jiems atitekusi biudžeto dalis yra du skirtingi dalykai. Todėl dabar prašome labai paprasto dalyko – parodykite faktinius duomenis“, – sako dr. P. Astrauskas.

LJŪJS pabrėžia, kad beveik 20 mln. eurų paramos išmokėjimas savaime dar nėra politikos sėkmės rodiklis.

Paramos rezultatas turi būti vertinamas pagal tai, ar pinigai pasiekė tuos ūkius, kuriems jų labiausiai reikėjo, ir ar kiekvienas skirtas viešųjų lėšų euras padėjo išsaugoti ekonominį ūkių gyvybingumą.

Būtent pagal šį rezultatą, LJŪJS nuomone, turi būti vertinama ir pasirinkta paramos metodika, ir už ją atsakingų politinių sprendimų kokybė.