K. Mažeikos „vienbalsiai“ be balsavimo: kaip ŽŪM Kolegijoje padalinta beveik 20 mln. Eur parama

Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika viešai teigė, kad beveik 20 mln. Eur paramos ūkininkams paskirstymo principams Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kolegija pritarė vienbalsiai. Tačiau pačios ministerijos pateiktas atsakymas ir rugsėjo 10-osios posėdžio protokolas rodo kiek kitokį vaizdą – formalaus balsavimo dėl paramos modelio apskritai nebuvo, o diskusijoje keli ūkininkų organizacijų atstovai siūlomą schemą kritikavo ir siūlė ją keisti.

Balsų neskaičiavo

Rugsėjo 10 d. Kolegijoje svarstytas 19,576 mln. Eur pagalbos paketas. Iš jo 9,788 mln. Eur sudarytų Europos Sąjungos parama ir tokia pati suma – nacionalinio biudžeto lėšos. Protokole nurodyta, kad augalininkystės sektoriui numatyta 16,576 mln. Eur, o pieno gamintojams – 3 mln. Eur.

Paprašius ŽŪM tiksliai nurodyti, ar dėl šio modelio vyko balsavimas ir kiek Kolegijos narių balsavo „už“, „prieš“ bei susilaikė, ministerijos atsakymas vienareikšmis: „Dėl nurodyto paramos paskirstymo modelio formalus balsavimas nevyko. Kolegija sprendimą priėmė bendru sutarimu, todėl balsai „už“, „prieš“ ir „susilaikė“ nebuvo skaičiuojami.“

Tai patvirtina ir posėdžio protokolas. Jame prie pirmojo klausimo įrašyta: „NUTARTA. Bendru sutarimu pritarti dėl paramos mechanizmo...“

Tačiau jokios balsavimo suvestinės prie šio klausimo nėra. Palyginimui, jau dėl kito Kolegijos klausimo – profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimo – balsavimas vyko formaliai: protokole nurodyta, kad balsavo 13 balsavimo teisę turinčių asmenų, 10 buvo „už“, 3 – „prieš“, taip pat išvardyta, kas balsavo vienaip ar kitaip.

Taigi ministro viešoje erdvėje vartotas žodis „vienbalsiai“ šiuo atveju nereiškia 13 ar kito konkretaus skaičiaus balsų „už“ – dėl paramos modelio balsai apskritai nebuvo skaičiuojami.

V. Buivydas: „Mes nepritarėm“

Dar daugiau klausimų kelia pats diskusijos turinys. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas V. Buivydas teigia, kad jo ir dalies kitų žemdirbių organizacijų pozicija nebuvo tokia, kokią vėliau leido suprasti ministerijos komunikacija.

„Kontekstas toks, kad vyko gili diskusija ir mes nepritarėm tam. [...] Tai mes nepritarėm, bet pasakė – bendru sutarimu, tai bendru sutarimu ir praėjo“, – sakė V. Buivydas. Jo teigimu, abejonių reiškė ne viena organizacija.

„Klausimų kėlė mėsinių galvijų asociacija, Gricius, Žemės ūkio rūmai, A. Svitojus, aš kalbėjau, Paulius Astrauskas kalbėjo, mes visi siūlėme permąstyti – ar tai pagal kuro normą, arba pagal valdos ekonominį dydį“, – pasakojo V. Buivydas. Ir protokole iš tiesų užfiksuota gerokai platesnė diskusija nei vien formalus pritarimas.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis siūlė paramą skirstyti pagal sunaudojamo dyzelino kiekį, argumentuodamas, kad dabartinė schema nuskriaustų dalį sodininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės sektorių. Algis Baravykas taip pat siūlė visus sektorius vertinti vienodais kriterijais. Arūnas Svitojus kėlė klausimą, ar paramos mokėjimas pagal plotus apskritai bus efektyvus, o Nerijus Gricius atkreipė dėmesį, kad į schemą nepatenka dalis gyvulininkystės sektorių, nors jie taip pat patiria kuro bei trąšų brangimo poveikį.

Galiausiai protokole net užfiksuota S. Dimaičio pozicija, kad sprendimą šiuo klausimu priima pati ŽŪM, o Kolegijoje dalyvaujančių socialinių partnerių balsas yra patariamasis.

ŽŪM savo ruožtu „Agrobitei“ pabrėžė, kad į posėdį pakviesti ūkininkų organizacijų atstovai turėjo visas Kolegijos narių teises, įskaitant ir balsavimo teisę, išskyrus ekspertų teisėmis pakviestus asmenis. Tačiau šiuo konkrečiu klausimu ta balsavimo teise pasinaudoti neprireikė – balsavimo nebuvo.

Ar 300 hektarų – dar smulkus ir vidutinis ūkis?

Kitas ginčas kilo dėl nustatytų ribų. Pagal patvirtintą modelį augalininkystės ūkiams parama būtų mokama už ne daugiau kaip 300 ha, preliminariai po 9,77 Eur/ha. Pieno ūkiams – už ne daugiau kaip 300 pieninių karvių, preliminariai po 18,34 Eur už karvę. ŽŪM teigia tokią ribą pasirinkusi siekdama ribotą paramos voką paskirstyti didesniam gavėjų skaičiui.

„Buvo įvertinta, kad stambiems ūkiams parama sąlyginai mažiau reikalinga, atsižvelgiant į turimus ūkių duomenis bei į masto ekonomikos principą, o smulkesniems ūkiams parama yra gyvybiškai būtina“, – aiškino ministerija.

Dėl 300 ha ribos ŽŪM nurodė, kad taip siekiama neleisti didžiausius plotus valdantiems subjektams proporcingai pasiimti vis didesnės paramos dalies. Tačiau į klausimą, kokia konkrečia ūkių struktūros arba ekonomine analize pagrįsta būtent 300 ha ir 300 karvių riba, ministerija skaičiavimų nepateikė. V. Buivydas šią ribą vertina kritiškai.

„300 ha su 300 galvijų – tai yra stambus ūkis. Tegu meta akmenį į mane, kas mano kitaip“, – sakė jis. Jo nuomone, paramą būtų buvę tikslingiau diferencijuoti pagal ekonominį valdos dydį.

„Ministro siūlomas 300 ha ir 300 galvijų – mes paskaičiavom, kad ekonominis valdos dydis gali siekti ir 1 mln. Tai tikrai nebėra smulkus ar vidutinis ūkis. Dėl to mes ir nesutikome“, – teigė LJŪJS vicepirmininkas.

Kiek iš beveik 20 mln. Eur realiai atiteks smulkiesiems – ŽŪM kol kas nepasako

„Agrobitė“ ministerijos paprašė parodyti, kaip 19,576 mln. Eur pasiskirstys pagal ūkių dydį – iki 10 ha, 10–50 ha, 50–100 ha, 100–300 ha ir daugiau nei 300 ha. Tokio skaičiavimo ŽŪM nepateikė. Ministerija nurodė, kad tikrasis lėšų pasiskirstymas paaiškės po paramos išmokėjimo.

ŽŪM pateikė tik bendrą ūkių struktūrą: iki 10 ha valdos sudaro 74,1 proc., 10–50 ha – 15,45 proc., 50–100 ha – 4,44 proc., 100–300 ha – 4,52 proc., o didesnės nei 300 ha – 1,49 proc. Tačiau šie procentai neparodo, kokią paramos pinigų dalį gaus kiekviena grupė.

Pieno sektoriuje ministerija pateikė daugiau informacijos: jos skaičiavimais, ūkiams iki 50 karvių turėtų atitekti apie 49 proc. pieno sektoriui skirto voko, o laikantiems 51–100 karvių – dar apie 15 proc. Vadinasi, iki 100 karvių laikantiems ūkiams preliminariai tektų apie 64 proc. visos pieno ūkiams skirtos paramos.

Mišrus ūkis galėtų gauti beveik dvigubai daugiau

Dar vienas neaiškumas – maksimali galima išmoka vienam ūkiui. K. Mažeika viešai buvo minėjęs iki maždaug 4,5 tūkst. Eur paramą vienam ūkininkui. Tačiau pagal ministerijos pateiktus skaičiavimus už maksimalų 300 ha plotą vienas gavėjas preliminariai galėtų gauti apie 2,9 tūkst. Eur, o už 300 pieninių karvių – apie 5,5–5,6 tūkst. Eur. Be to, ŽŪM patvirtino: „Mišrus ūkis paramą galės gauti už pienines karves ir už auginamų pasėlių plotus.“

Tai reiškia, kad teoriškai mišrus ūkis, pasiekiantis abi ribas, galėtų gauti apie 8,4–8,5 tūkst. Eur. Ministerija aiškina, kad ministro minėti 4,5 tūkst. Eur nėra absoliuti maksimali riba.

„Ministro viešai minėta 4,5 tūkst. eurų suma atspindi vidutinę maksimalią mišraus ūkio paramos sumą, kuri atvaizduoja vidutinę situaciją. Galutinė paramos suma priklausys nuo faktinių duomenų“, – nurodė ŽŪM.

Protokole klausimai ir dėl Kolegijos veikimo

Įdomu ir tai, kad rugsėjo 10-osios posėdyje diskutuota ne tik apie paramos formulę, bet ir apie pačios Kolegijos balsavimo tvarką. Protokole užfiksuotos pastabos dėl nepakankamai aiškios balsavimo teisę turinčių asmenų atrankos ir galimai selektyvaus sprendimų priėmimo. A. Baravykas kėlė klausimą, ar atsakomybė tokiu būdu nėra perkeliama nuo ministro Kolegijai, o ŽŪR prašė aiškiai apibrėžti, kas ir kokiu klausimu turi teisę balsuoti.  ŽŪM kanclerė Dorita Visalgienė posėdyje paaiškino, kad galutinį sprendimą, kas kviečiamas į konkretaus klausimo svarstymą, priima Kolegijos pirmininkas – žemės ūkio ministras. Taip pat pažadėta atsižvelgti į prašymą koreguoti Kolegijos reglamentą.