Didžioji dalis melioracijos sistemų Lietuvoje yra kritinės būklės, o dėl to ūkininkai kasmet patiria milijoninius nuostolius. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viceministras Donatas Dudutis atviras – jei toliau būtų skiriamas tokio pat dydžio finansavimas valstybiniams melioracijos įrenginiams, netolimoje ateityje įvyktų visuotinė šių statinių griūtis, didelė dalis laukų, sodybų atsidurtų po vandeniu. Situacijai spręsti iš esmės ŽŪM parengė ir pristatė parengtą melioracijos fondo įstatymo projektą.

Būklė kasmet blogėja

Balandžio 11 d. Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) rinkosi ūkininkai, savivaldybių žemės ūkių skyrių specialistai, kuriems pristatytas melioracijos fondo projektas. ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pabrėžė, kad melioracijos situacija šalyje yra kritinė ir imtis sprendimų reikia nedelsiant, nes rizikuoja ne tik ūkininkai, bet ir kaimuose gyvenantys žmonės. Jau šiais metais teko matyti užlietas vandens sodybas Aukštaitijoje, Žemaitijoje. Jei nebus taisomi melioracijos grioviai – tokie vaizdai bus dar dažnesni.

Melioracijos fondo įstatymo projekto pristatymą viceministras D. Dudutis pradėjo apibendrindamas šiandieninę melioracijos situaciją Lietuvoje. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvoje turimų melioracijos inžinerinių statinių balansinė vertė siekia 2,283 mlrd. Eur. Valstybei nuosavybės teise priklauso apie 54 proc., o ūkio subjektams – apie 46 proc. šių statinių.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekia net 75,13 proc. ir kasmet didėja. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės. Viceministras taip pat darė prielaidą, kad trūkstant finansavimo, melioracijos sistema veiks ne visu pajėgumu, priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir pirminės žemės ūkio produkcijos kainų per artimiausių 20 metų laikotarpį, praradimai sudarytų nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. Eur už negautą žemės ūkio produkciją. Jei būtų skaičiuojama ir perdirbama žemės ūkio produkcija skaičiai būtų dar didesni, nes nemelioruotose žemės plotuose žemės ūkio naudmenų derlingumas būna 15–30 proc. mažesnis.

„Su tokiu finansavimu, kuris buvo skiriamas pastaruosius 25 metus, be jokio hiperbolizavimo galiu pasakyti, kad turėtume visuotinę valstybinių melioracijos inžinerinių statinių griūtį“, – tikino D. Dudutis ir pabrėžė, kad jei nebus imtasi skubių sprendimų, susidursime su augančia rizika dėl gyvenamųjų teritorijų ir žemės ūkio naudmenų užliejimo. Galima atsiminti 2017 m., kai dėl ilgalaikio lietaus savivaldybėse apsemti ir neįvažiuojami plotai sudarė daugiau kaip 140 tūkst. ha. Tuo metu ūkininkai patyrė apie 47 mln. Eur nuostolių dėl nenuimto derliaus ir apie 120 mln. Eur nuostolių dėl neapsėtų laukų ir žuvusių apsėtų laukų.

Kiek kainuos remontas?

Viceministras pripažino, kad bloga melioracijos inžinerinių statinių būklė mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, neužtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros. Jiems būtina nuolatinė priežiūra, remontas, rekonstrukcija. Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių, nes esant drėgmės pertekliaus zonoje, žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes.

Melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui iki šiol buvo skiriama nepakankamai biudžeto lėšų, o iš visų finansavimo šaltinių skiriamos lėšos sudarė tik nuo 1 iki 5 proc. šių inžinerinių statinių nusidėvėjimo vertės.

D. Dudutis informavo, kad lėšų poreikis valstybei nuosavybės teise priklausančių ir tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti yra 1,163 mlrd. Eur. Darbai būtų atliekami per 28 metus kasmet rekonstruojant apie 2 proc. blogos būklės statinius 2022 m. kainomis. Tuo tarpu valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos įrengimų remontui ir priežiūrai finansuoti per 28 metus reikėtų 1,120 mlrd. Eur.

ŽŪM nuomone, melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo, remonto ir priežiūros klausimus bei šių reikmių finansavimo problemas galima išspręsti tik steigiant nacionalinio lygmens melioracijos fondą.

Viceministras pabrėžė, kad melioracijos fondą būtų galima steigti tik užtikrinant pajamų, kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, surinkimą – įvedant fiksuotas įmokas.

Pasak jo, siekiant pažangos melioracijos srityje ir atsižvelgiant į dabartinį finansavimą, melioracijos fondo veikla prasidėtų su 30 mln. Eur metiniu finansavimu. Pajamų, gautų melioruotos, nusausintos žemės naudotojams mokant įmokas, dalis būtų ne mažesnė kaip 55 proc. arba 16,5 mln. Eur/m. (įmoka 5,5 Eur/ha/m.), o valstybės biudžeto dalis sudarytų 45 proc. arba 13,5 mln. Eur/m.  Per pirmuosius 5 biudžetinius metus nuo melioracijos fondo įstatymo įsigaliojimo įmokos dydis didinamas būtų kasmet. Vėliau įmokos dydis indeksuojamas kas 5 metai, atsižvelgiant į infliaciją bei rangovų pajėgumus atlikti melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbus.

Paaiškinta, kad melioracijos fondo biudžeto pajamas sudaro melioruotos, nusausintos žemės naudotojų mokamos įmokos į Melioracijos fondą, valstybės biudžeto lėšos, skirtos melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams finansuoti, delspinigiai, palūkanos ir baudos, pajamos už investuotas laikinai laisvas Melioracijos fondo lėšas ir kitos teisėtai gautos lėšos.

Melioracijos įrengimų rekonstravimo darbams finansuoti lėšos būtų paskirstomos visų rajonų  savivaldybių administracijoms. Melioracijos fondo lėšų dalis, kurią sudaro įmokos, atėmus 5 proc. melioracijos fondo biudžeto rezervui formuoti, paskirstoma proporcingai atitinkamoje savivaldybės teritorijoje surinktų įmokų sumai. Jeigu žemės sklype esantis melioruotos, nusausintos žemės plotas yra kelių savivaldybių teritorijoje, įmoka įskaitoma proporcingai tokio ploto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei.

Nerimas dėl mažųjų įrengimų

Tačiau Molėtų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėją Rimantą Šavelį neramina tai, kad jo krašte yra daug mažo diametro melioracijos sistemų, kurios jau itin nusidėvėję ir šie įrengimai priklauso ne valstybei, o privatiems žemių savininkams.

„Kol nėra renkamo mokesčio už melioruotą žemę, niekas negali skųstis, kad neremontuojami įrengimai. Bet kai pradės rinkti mokestį, jis galės reikalauti, kad ir jam būtų skiriamos lėšos melioracijai tvarkyti. Logiška, kad jei mokestis renkamas iš visų – kodėl iš fondo turėtų būti eliminuojami nedidelių privačių melioracijos sistemų šeimininkai? Mes mokėdami sveikatos draudimą žinome, kad gausime gydymą. O dabar bus renkamas mokestis už melioruotą žemę ir smulkių įrengimų savininkai nieko negaus?“, – susirūpinimo neslėpė R. Šavelis.

Grėstų teisinės kolizijos

D. Dudutis išsakytą kritiką atrėmė teigdamas, kad valstybės lėšos yra skiriamos išimtinai valstybiniams įrenginiams. Jis pripažino, kad pats sektorius, t. y. visi melioruotų žemių savininkai turi prisidėti prie fondo ir savo lėšomis, tačiau gauti pinigai ir toliau būtų skiriami tik valstybiniams įrengimams.

„Jei dalį fondo lėšų nukreiptume į privačius melioracijos statinius, turėsime teisinę koliziją, nes tai būtų traktuojama kaip tiesioginė valstybės pagalba ūkio subjektams. O tai jau reikėtų derinti su Europos Komisija ir susidurtume su daugybe juridinių niuansų. Taip pat jeigu dalis fondo pinigų būtų nukreipiama į privačias sistemas, atitinkamai mažėtų finansavimas valstybiniams įrengimams. Noriu pabrėžti, kad jei nefunkcionuos valstybinė melioracijos sistema, mažieji privatūs įrengimai neteks prasmės, nes jie tiesiog negalės funkcionuoti, tai yra šalies melioracijos pagrindas“, – aiškino D. Dudutis.

Jis akcentavo, kad jeigu parengtas projektas nesulauks daug kritinių pastabų, jis galėtų patekti į Seimo salę dar šioje kadencijoje. Tačiau jis nedramatizavo jei melioracijos fondo projektas keliautų į naujos valdančiosios daugumos rankas. Projektas su visuomene derinamas iki balandžio 24 d.

Kiek buvo skirta finansavimo iki šiol?

Bendras melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekia 73,19 proc. (palyginimui 2018 m. – 68,6 proc., 2019 m. – 69,6 proc., 2020 – 70,7 proc., 2021 – 71,73 proc., 2022 m. – 72,35 proc.), o valstybei nuosavybės teise priklausančių MIS – 75,13 proc., sausinimo sistemų – 76,45 proc. (palyginimui 2018 m. – 71,8 proc., 2019 m. – 72,8 proc., 2020 m. – 73,37 proc., 2021 – 74,4 proc., 2022 m. išlieka 74,4 proc.). Juos būtina rekonstruoti, tačiau iš valstybės biudžeto daugelį metų rekonstravimui lėšų buvo skiriama nepakankamai. Pavyzdžiui, 2018–2023 m. iš Valstybės investicijų programos ir Pažangos programos priemonių rekonstravimui buvo skirta apie 28,365 mln. Eur. Taip pat 2019–2020 m. iš Europos Sąjungos solidarumo fondo – 16,990 tūkst. Eur. Iš Kaimo plėtros programos per pastaruosius 5 metus buvo skirta apie 52 mln. Eur. Tačiau iš visų finansavimo šaltinių skiriamos lėšos sudarė tik nuo 1 iki 5 proc. melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo vertės.

Lietuvoje blogos būklės melioracijos inžineriniai statiniai, kuriems reikalingos investicijos, sudaro:

Rinktuvai nuo 125 mm iki 300 mm skersmens – 32,43 proc. arba 22 880,62 km, reikalingos investicijos – 618,40 mln. Eur;
Rinktuvai daugiau kaip 300 mm skersmens – 35,02 proc. arba 603,44 km, reikalingos investicijos – 32,96 mln. Eur;
Grioviai – 38,20 proc. arba 19 390,02 km, reikalingos investicijos – 239,55 mln. Eur;
Pralaidos – 31,45 proc. arba 18 066 vnt., reikalingos investicijos – 189,85 mln. Eur;
Tiltai – 44,74 proc. arba 646 vnt., reikalingos investicijos – 40,31 mln. Eur;
Tvenkinių HTS – 35,88 proc. arba 128 vnt., reikalingos investicijos – 17,50 mln. Eur;
Pylimai – 30,26 proc. arba 128,05 km, reikalingos investicijos – 12,64 mln. Eur;
Reguliatoriai – 35,94 proc. arba 620 vnt., reikalingos investicijos – 6,68 mln. Eur;
Sausinimo siurblinės – 19,32 proc. arba 17 vnt., reikalingos investicijos – 4,07 mln. Eur;
Kiti statiniai – 32,30 proc. arba 167 vnt., reikalingos investicijos – 1,17 mln. Eur.