Laiminga višta - skanesnis kiaušinis: kaip užtikrinti gerovę savo paukščiams?

Vis dažniau privačių namų gyventojai ar sodininkai savo sklypuose nusprendžia laikyti vištas. Visgi, nusprendus užsiimti paukštininkyste asmeninėms reikmėms, kyla praktinių klausimų - ar egzistuoja kokie nors ribojimai dėl laikomų vištų skaičiaus ir kokius reikalavimus būtina atitikti? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena pagrindines taisykles.

Laikant vištas asmeninėms reikmėms, jokių papildomų leidimų iš VMVT nereikia. Visgi, kalbant apie tikslius skaičius ir apribojimus, svarbu atskirti komercinį ūkį nuo privačios sodybos:

• Komerciniuose paukštininkystės ūkiuose taikomi specialūs Vištų dedeklių gerovės reikalavimai, kuriuose tiksliai numatyti plotai ir paukščių skaičius vienetais (ši tvarka taikoma ūkiams, kuriuose laikoma 350 ir daugiau vištų).  Pažymėtina, kad  šie reikalavimai netaikomi paukštininkystės ūkiams, kuriuose laikoma mažiau kaip 350 vištų dedeklių, išskyrus ūkius, kuriuose laikoma nuo 51 iki 349 vištų dedeklių ir kurie tiekia rinkai kiaušinius.
• Privačiose teritorijose ir asmeniniuose ūkiuose nei specialiuose vištų gerovės, nei bendruose Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimuose atskirai nėra išskirta, kiek tam tikroje teritorijoje galima laikyti vištų.

Kaip pažymi VMVT, savivaldybių administracijoms yra suteikta teisė ūkinių gyvūnų laikymo taisykles tikslinti savarankiškai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė bendras gyvūnų laikymo taisykles turi, tačiau specifinių apribojimų vištų laikymui nėra patvirtinusi. Tai reiškia, kad paukščiai turi būti laikomi vadovaujantis minimaliais reikalavimais ir VMVT tvarkos aprašu, o svarbiausia taisyklė paprasta - laikomi gyvūnai jokiu būdu negali išeiti už žemės valdos ribų.

Patarimai vištų augintojams

Višta - gyva būtybė, turinti savo charakterį, įpročius ir aiškius gerovės poreikius. Norint, kad paukščiai jaustųsi puikiai, nesirgtų ir kasdien džiugintų savo guvumu, nepakanka vien tik aptvaro - jiems reikia tikro komforto:

• Erdvė ir laisvė kapstytis: vištoms būtina erdvė ir švarus pakratų plotas (su šiaudais ar pjuvenomis), kurioje galėtų saugiai kapstytis ir ieškoti skanėstų.
• Saugios laktos poilsiui: naktį vištos mieliau renkasi miegoti ant pakeltų laktų, o ne ant grindų - tai joms natūralus apsaugos instinktas. Laktos turi būti įrengtos patogiame aukštyje, neaštriomis briaunomis, kad paukščiai galėtų ramiai pailsėti.
• Privatus kampelis kiaušiniams: dėjimui reikalingas tamsesnis, ramus ir švarus lizdas be vielinio tinklelio, kad paukščiai nesusižeistų kojų.
• Grynas oras ir saulės vonios: jei įmanoma, išleiskite vištas į lauko aptvarą. Saulės šviesa, žolė ir vabzdžiai - geriausi natūralūs vitaminai. Visgi, atsižvelgiant į paukščių gripo riziką, lauko aptvarus rekomenduojama apsaugoti nuo galimo kontakto su laukiniais paukščiais (pavyzdžiui, įrengiant stogelius ar tinklus iš viršaus), taip pat nepamiršti pasirūpinti šešėliu.
• Tvarkinga aplinka: susidaręs mėšlas ir panaudoti pakratai turi būti tvarkomi atsakingai bei saugiai aplinkai - tam galioja Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, padedantis išvengti nemalonių kvapų ir kaimynų skundų.

Kasdienę priežiūrą sudaro kelis esminiai aspektai: kiekvieną rytą atlikite paukščių apžiūrą - sveika višta yra guvi, akylai stebi aplinką, jos akys skaisčios, o plunksnos tvarkingos. Pagal įstatymus, augintojai privalo užtikrinti, kad paukščiai būtų laiku lesinami, girdomi ir gautų veterinarinę pagalbą, jei susirgtų. Švara ir jokio triukšmo pasiekiami reguliariai keičiant pakratus bei šalinant išmatas - tai apsaugos paukščius nuo ligų, o jūsų kiemą – nuo nemalonių kvapų, dėl kurių dažniausiai pyksta kaimynai, paukštidėje taip pat verta vengti staigaus triukšmo. Ramybė vakare užtikrinama suteikiant vištoms natūralų sutemų periodą (prieblandą), kad jos ramiai susitūptų ant laktų ir pailsėtų.

Kai vištos gauna deramą dėmesį ir jaučiasi saugiai, jos tampa ramios, o jų laikymas asmeninėms reikmėms tampa vienu malonumu tiek pačiam šeimininkui, tiek aplinkiniams.