ES Taryba suderino BŽŪP po 2027 m. derybinę poziciją: kas jau sutarta

Europos Sąjungos Taryba spalio 26 d. patvirtino dalinę derybinę poziciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2028–2034 m. Ji apibrėžia Tarybos požiūrį į būsimą paramos sistemą, tačiau dar nėra galutinis ES teisės aktas. Pagrindiniai pinigų paskirstymo klausimai liko atviri ilgalaikio biudžeto deryboms; pozicija taps pagrindu Tarybai derėtis su Europos Parlamentu. 

Du paramos ramsčius siūloma sujungti

Pagal svarstomą reformą dabartiniai du BŽŪP finansavimo ramsčiai – Europos žemės ūkio garantijų fondas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – būtų jungiami į vieną struktūrą. Žemės ūkio priemonės būtų įtraukiamos į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, apimančius ir kitas politikos sritis. Taryba pabrėžia, kad BŽŪP būdingos paramos priemonės turi išlikti, nors jų įgyvendinimo sistema keistųsi. 

Tai reikštų kitokią paramos planavimo architektūrą, bet vien šis susitarimas nenustato, kiek Lietuva gaus žemės ūkiui ar konkrečiai investicijoms į pieno ūkius. Europos Komisijos siūlomas maždaug 300 mlrd. eurų rezervavimas pajamų palaikymui ir krizių priemonėms taip pat dar nėra galutinai suderintas finansinis vokas. 

Aktyvus ūkininkas – privalomas apibrėžimas, turinį nustatytų valstybė

Taryba siūlo, kad kiekviena valstybė narė privalėtų turėti aktyvaus ūkininko apibrėžimą, tačiau pati galėtų jį pritaikyti savo žemės ūkio sąlygoms. Į plotu grindžiamos pajamų paramos schemą taip pat siūloma įtraukti galimybę valstybėms taikyti perskirstymo mechanizmą, panašų į dabartinę perskirstomąją išmoką. Išmokų mažėjimo didėjant ūkiui ir didžiausios galimos išmokos ribojimo taisyklės liko būsimo biudžeto deryboms. 

Lietuvos žemės ūkio ministerija prieš spalio 26–27 d. ministrų posėdį buvo nurodžiusi, kad sieks nacionalinės laisvės nustatyti aktyvaus ūkininko kriterijus, lankstesnių jaunųjų ūkininkų paramos taisyklių ir visiškos tiesioginių išmokų konvergencijos. Tarybos pozicija atliepia nacionalinio pritaikymo klausimą, tačiau nepatvirtina Lietuvos siekiamos finansinės konvergencijos ar konkrečių išmokų dydžių.

Jauniesiems ūkininkams ir krizių valdymui – atskiros priemonės

Taryba pritaria tam, kad valstybės narės rengs kartų kaitos strategijas ir paramos paketą pradedantiesiems jauniems ūkininkams. Taip pat numatomos galimybės remti rizikos valdymo, draudimo bei prisitaikymo prie klimato investicijas ir mokėti krizių paramą ūkiams, paveiktiems stichinių ar gyvūnų ligų sukeltų nelaimių. Valstybės galėtų organizuoti ir ūkininko pavadavimo paslaugas ligos ar vaiko priežiūros laikotarpiais.