Lietuvos pieno supirkimas ketvirtą mėnesį mažesnis nei pernai: ar augimo etapas baigiasi?

Lietuvoje ketvirtą mėnesį iš eilės iš šalies gamintojų supirkto natūralaus pieno kiekis yra mažesnis nei atitinkamą praėjusių metų mėnesį. Birželį metinis sumažėjimas siekė 0,45 proc., liepą – 1,4 proc., rugpjūtį – 2,4 proc., o rugsėjį – jau 3,14 proc.

Vis dėlto bendras devynių mėnesių rezultatas kol kas beveik nepasikeitė. 2026 m. sausį–rugsėjį supirkta tik 0,22 proc. mažiau pieno nei per tą patį 2025 m. laikotarpį. Metų pradžioje fiksuotas augimas beveik kompensavo vasarą prasidėjusį mažėjimą.

Dar ilgesnio laikotarpio vaizdas išlieka teigiamas. Per paskutinius dvylika mėnesių, nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. rugsėjo, Lietuvoje supirkta 1,04 proc. daugiau pieno nei per ankstesnį dvylikos mėnesių laikotarpį. Taigi naujausi mėnesiniai rezultatai rodo besikeičiančią kryptį, nors ilgesnio laikotarpio augimas dar neišnyko. 

Europos Sąjungoje pieno pristatymo perdirbėjams apimtys tebėra didesnės nei prieš metus. 2026 m. sausį–rugpjūtį ES jos augo apie 3 proc., o Lietuvoje – tik 0,7 proc. Skirtumai tarp valstybių ryškūs: Rumunijoje užfiksuotas 11,6 proc. sumažėjimas, o Slovakijoje – 7,8 proc. augimas. Lietuvos rodiklis buvo 2,3 procentinio punkto žemiau bendro ES rodiklio. 

Keturis mėnesius iš eilės gilėjantis Lietuvos pieno supirkimo mažėjimas yra aiškus signalas. Artimiausių mėnesių duomenys parodys, ar tai laikinas pokytis po ankstesnio augimo, ar ilgesnės mažėjimo tendencijos pradžia.

ŽŪDC rodiklis (−0,22 proc., 2026 m. sausis–rugsėjis) apima Lietuvos gamintojų šalies supirkėjams patiektą pieną, o CLAL / Eurostato rodiklis (+0,7 proc., sausis–rugpjūtis) – Lietuvoje veikiančių pieninių surinktą pieną, į kurį gali patekti ir užsienio ūkių pienas. Skiriasi ir rodiklių aprėptis, ir laikotarpis, todėl šių procentų skirtumo negalima priskirti vien užsienio tiekimams.