Veršelių laikymą lauke verta svarstyti pirmiausia

Planuojant naujas vietas pienu girdomiems veršeliams, pirmiausia siūlau įvertinti lauko namelius, grupines pastoges ir kitus atvirus, paprastus statinius. Gerai parinktoje vietoje jie gali užtikrinti gerą oro kokybę su mažesne pradine investicija. Brangesnį pastatą verta rinktis tada, kai aiški jo papildoma nauda konkrečiam ūkiui.

Šis pasirinkimas prasideda nuo veršelio guoliavietės. Reikia įvertinti, ar šviežias oras ją pasieks ir ramią dieną, ar apsauga nuo vėjo neužblokuos oro kaitos, o girdymas ir kraiko keitimas išliks patogūs per lietų bei šalčius.

Amoniako kontrolė prasideda prie kraiko

Amoniakas dirgina kvėpavimo takų gleivinę, o veršelis prie taršos šaltinio praleidžia gerokai daugiau laiko negu gardą apžiūrintis darbuotojas. Todėl oro vertinimas stovint praėjime gali klaidinti. Belgijos ūkiuose atliktame tyrime ilgesnis laikas aplinkoje, kur amoniako koncentracija viršijo 4 ppm, siejosi su dažniau ultragarsu aptinkamais plaučių pažeidimais. Šis skaičius nėra universali saugumo riba, bet jis rodo, kodėl laukti aitraus kvapo nepakanka.

Oro kaitą ir taršos šaltinį reikia tvarkyti kartu. Šlapias, šlapimu ir išmatomis prisotintas kraikas didina amoniako išsiskyrimą; vien papildomas šiaudų sluoksnis nepakeičia jo pašalinimo. Wisconsin universiteto rekomendacijos pagrįstai sieja gerą orą su sausu kraiku ir pakankamu vėdinimu. Kilus abejonių, amoniaką verta matuoti veršelių kvėpavimo zonoje keliuose garduose, įskaitant prasčiausiai vėdinamus. Matavimai padeda nuspręsti, ar pirmiausia reikia keisti kraiko tvarkymą, atverti oro kelią, ar taisyti abu dalykus.

Lauko pranašumą reikia išsaugoti konstrukcija

Lauko sistemos stiprybė – galimybė šviežiam orui patekti tiesiai prie laikomų veršelių. Teagasc veršelių auginimo vadovas lauko namelius ir pastoges palankiai vertina kvėpavimo ligų prevencijai. Šią kryptį palaiko ir bandymo rezultatai: patalpose laikytiems veršeliams dažniau reikėjo pakartotinio gydymo dėl kvėpavimo ligų. Tame pačiame bandyme lauke laikyti veršeliai dažniau viduriavo.

Tačiau gerą orą lengva prarasti uždarius namelio angas „kad būtų šilčiau“. Nuo tiesioginio vėjo ir kritulių turi saugoti namelio padėtis, stogas ir guoliavietės užtvara, kartu paliekant kelią orui pasikeisti. Drėkstantis pagrindas ir uždaros angos lauko namelyje gali sukurti tą pačią problemą, nuo kurios mėginama pabėgti iš tvarto. Todėl aikštelė, vandens nuvedimas ir namelių išdėstymas yra sistemos dalis.

Žiemą būtina išlaikyti sausą, gausų kraiką ir šėrimu padengti didesnį energijos poreikį. Vasarą reikia įvertinti namelio įkaitimą ir šešėlio poreikį: skirtingų laikymo sistemų mikroklimato matavimai rodo, kad nameliai bei plėveliniai statiniai gali labiau kaisti negu tvartai. Lauko sprendimą rinkčiausi tik tuomet, kai aišku, kaip jame bus dirbama ir išlaikomas tinkamas mikroklimatas abiem sezonais. Lauko laikymas nebūtinai reiškia individualius namelius. Projektuojant verta svarstyti ir porinį ar mažų stabilių grupių laikymą, užtikrinant veršelių socialinį kontaktą. (EFSA, 2023)

Kada papildomas vėdinimas turi aiškią paskirtį

Esamo tvarto oro problemai spręsti papildomas vėdinimas gali būti racionali investicija. Jauni veršeliai išskiria mažai šilumos, todėl nevėjuotu metu natūraliai oro traukai jos gali nepakakti. Jeigu šviežias oras nepasiekia dalies gardų, tinkamai suprojektuotas teigiamo slėgio perforuotas ortakis gali jį paskirstyti į reikiamas vietas nesukeldamas skersvėjo guoliavietėje. Ventiliatorius, tiesiog pučiantis išilgai gardų, tokio rezultato neužtikrina.

Taigi svarbu įvardyti, kokį trūkumą įranga pašalins. Viename ūkyje apsimokės pagerinti jau turimą pastatą, kitame – naujas vietas įrengti lauke. Mechaninis vėdinimas taip pat tiekia šviežią orą; jo vertę lemia tai, ar konkrečiame statinyje oro tiekimas tampa patikimesnis ir ar ši nauda pateisina sąnaudas.

Skaičiuokime visą auginimo vietą ir darbą

Namelio pirkimo kaina dar nepasako, kiek kainuos veikianti veršelių laikymo vieta. Prie jos prisideda pagrindas, drenažas, aptvarai, vanduo, girdymo įranga ir privažiavimas. Tai gerai matyti AHDB 2021 m. JK sistemų sąmatų palyginime: įskaičiavus betoninį pagrindą ir drenažą, individualaus namelio vieta buvo brangesnė už vietą veršelių pastate su teigiamo slėgio ortakiu, o kai kurių grupinių namelių – pigesnė. Mastas ir komplektacija skyrėsi, todėl šios sąmatos naudingos kaip perspėjimas lyginti visą sistemą. Lietuvos kainų jomis pakeisti negalima.

Kasdienis darbas gali pakeisti investicijos vertinimą dar labiau. Airijoje atliktame sistemų palyginime rankomis girdomų grupių priežiūrai patalpose teko 55 sekundės, lauke – 87 sekundės vienam veršeliui per dieną, neįskaitant gardų valymo. Sveikatingumo skirtumo tame bandyme nenustatyta. Skyrėsi sistemų išdėstymas ir grupių dydis, tačiau kryptis ūkiui svarbi: sutaupytą kapitalą gali atsverti kasdienis pieno išvežiojimas, ilgesni maršrutai ir daugiau rankinio darbo.

Todėl lauko variantą siūlau projektuoti kartu su darbo eiga. Projekte turi būti numatyta, kur ruošiamas pienas, kaip jis pasieks veršelius, kaip bus pašalinamas kraikas ir tiekiamas vanduo per šalčius. Grupinės pastogės gali padėti sutrumpinti aptarnavimo maršrutą, tačiau šią galimybę reikia patikrinti plane. Metines darbo, kraiko, šėrimo ir priežiūros sąnaudas verta skaičiuoti vienam užaugintam veršeliui, įvertinus ir vietų užimtumą. Tikėtino gydymo išlaidų sumažėjimo nederėtų iš anksto įrašyti kaip garantuoto sutaupymo.

Mano siūloma investicijų seka aiški: pirmiausia parenkime visavertį lauko sistemos ar atviros pastogės variantą, tada tuo pačiu veršelių skaičiumi ir ta pačia darbų apimtimi palyginkime jį su pastatu. Jeigu paprastas sprendimas užtikrina gerą orą, sausą guoliavietę ir priimtiną darbo sąnaudų lygį, mažesnis kapitalo poreikis yra svarus argumentas jį rinktis. Jeigu to pasiekti nepavyksta, turėsime konkretų pagrindą investuoti daugiau.