Prezidentas su kitais ES valstybių lyderiais ragina išsaugoti finansavimą sanglaudai ir žemės ūkiui

Prezidentas Gitanas Nausėda ir dar 16 ES valstybių vadovų ragina naujoje daugiametėje perspektyvoje išsaugoti finansavimą sanglaudai ir žemės ūkiui.

Šalių vadovai kreipėsi į ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos premjerą dėl 2028–2034 metų ES biudžeto, pranešė Prezidentūra.

Laiške pabrėžiama, kad Europos Sąjunga susiduria su augančiais iššūkiais saugumo ir gynybos, konkurencingumo, junglumo, energetinio saugumo ir atsparumo srityse. Kita daugiametė finansinė programa turi sudaryti sąlygas tinkamai į juos reaguoti, kartu išsaugant finansavimą sanglaudai ir bendrajai žemės ūkio politikai.

Laiške pabrėžiama, kad bendras šioms sritims skiriamas finansavimas kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išsaugotas. Kaip pažymi laišką pasirašę lyderiai, pagal Europos Komisijos pasiūlymą šių sričių finansavimas realiąja verte jau mažėtų, nepaisant bendro būsimo ES biudžeto augimo.

Valstybių lyderiai pažymi, kad naujiems Europos prioritetams būtina numatyti papildomų išteklių, kartu išsaugant finansavimą žemės ūkiui ir sanglaudai. Jie išreiškė pasirengimą konstruktyviai dirbti dėl naujų ES nuosavų išteklių, kurie sumažintų tiesioginį spaudimą nacionaliniams biudžetams.

ES valstybių lyderių teigimu, Sanglaudos politika ir Bendroji žemės ūkio politika išlieka svarbios siekiant skatinti konvergenciją, stiprinti bendrąją rinką, Europos konkurencingumą ir apsirūpinimo maistu saugumą.

Laišką pasirašę ES valstybių lyderiai paragino pirmininkaujančią Airiją į šias pozicijas atsižvelgti rengiant būsimą derybinį dokumentą ir išreiškė pasirengimą siekti ambicingos, subalansuotos ir tinkamai finansuojamos 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos.

Dėl to, be G. Nausėdos, kreipėsi Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Maltos, Po