Šokiruojantys ILTE veiklos skaičiai: garantijų žemės ūkiui sumažėjo 62 proc., gyvulininkystei keliami didesni reikalavimai

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad buvusio Žemės ūkio paskolų garantijų fondo integravimas į dabartinę ILTE individualių garantijų prieinamumo ūkininkams iš esmės nepakeitė. Vis dėlto pačios ministerijos pateikti duomenys rodo ryškų nuosmukį – 2023–2025 m. tiek suteiktų garantijų skaičius, tiek jų bendra suma sumažėjo 62 proc. Kodėl garantijų apimtys taip smuko, ministerija ir sektoriaus atstovai aiškina skirtingai.

Apimtys krito beveik 3 kartus

MB „Skaičiai žemdirbiams“ vadovas Ignas Jankauskas teigia, kad pertvarkius buvusią garantijų sistemą jų žemės ūkiui sumažėjo maždaug tris kartus.

„Garantijų teikimas žemės ūkiui, tiek skaičius, tiek suma, kritęs [...] apytiksliai 3 kartus lyginant su tuo, ką paskutiniais metais buvo teikęs Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, – pažymi jis ir priduria, kad kritimą lėmė ne sumažėjęs poreikis, o sudėtingesnis garantijų gavimas.

ŽŪM pateikti duomenys smukimą taip pat patvirtina: „Suteiktų garantijų skaičius ir suteiktų garantijų suma per 2023–2025 metus sumažėjo 62 proc.“.

Kitaip tariant, 2025 m. garantijų apimtis sudarė maždaug 38 proc. 2023 m. lygio. Tačiau ministerija šio sumažėjimo tiesiogiai nesieja nei su ILTE pertvarka, nei su garantijų kainodara.

„Tokią garantijų suteikimo mažėjimo tendenciją galėjo įtakoti tai, kad finansų įstaigos labiau pasitiki žemės ūkio sektoriaus atstovais ar taiko kitas paskolų ir lizingo grąžinimo užtikrinimo priemones“, – teigia ŽŪM. Ministerija taip pat mini lengvatines paskolas bei naujus finansų rinkoje atsiradusius produktus.

Vis dėlto atsakyme nepateikta duomenų, kurie parodytų, kokią 62 proc. kritimo dalį paaiškina kiekviena iš šių priežasčių. ŽŪM taip pat nepateikė „Agrobitės“ prašyto metinio garantijų skaičiaus ir vertės išskaidymo.

ILTE vieši duomenys taip pat rodo žemės ūkio individualių garantijų portfelio mažėjimą – bendrovės 2025 m. finansinėse ataskaitose nurodoma, kad žemės ūkio garantijų portfelio likutis per metus sumažėjo daugiau kaip 23 mln. Eur.

2025 metais pakeista kainodara

Dar vienas diskusijos vertas klausimas – garantijos kaina. I. Jankauskas pateikia konkretų pavyzdį, t. y. investicinį projektą, kuriam reikėjo 1 mln. Eur paskolos su 80 proc. ILTE garantija dešimčiai metų.

„Panašiam projektui 2024 m. garantinis užmokestis buvo apie 24 tūkst. Eur, o dabar jis gavosi 104 tūkst. Eur. [...] Žmogus skolinasi 1 mln. Eur ir dar 100 tūkst. Eur jis turi turėti garantiniam užmokesčiui“, – šokiruojančius skaičius atskleidžia I. Jankauskas.

„Agrobitė“ šio konkretaus 104 tūkst. Eur apskaičiavimo nepriklausomai nepatvirtino. Tačiau faktas, kad garantijų kainodara keitėsi, yra oficialus. ILTE nurodo, kad nauja žemės ūkio individualių garantijų kainodara įsigaliojo 2025 m. rugsėjo 25 d.

„Nustatant tarifus buvo įvertinta garantijų kredito rizika ir skirtinguose veiklos sektoriuose fiksuojamos garantijų išmokos. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad garantijų kainodara būtų pagrįsta prisiimama rizika ir prisidėtų prie ilgalaikio garantijų veiklos finansinio tvarumo“, – aiškina ILTE.

Gyvulininkystei tarifas didesnis

ILTE viešai šiuo metu skelbia orientacinius tarifus: augalininkystei – nuo 3,1 proc., gyvulininkystei – nuo 3,9 proc., miškininkystei ir žuvininkystei – taip pat nuo 3,1 proc. Galutinis atlyginimas priklauso ir nuo garantijos sumos, termino, kliento tipo bei kitų rizikos parametrų.

„Gyvulininkystė mokėtų daugiausiai, augalininkystės sektoriui taikoma suma jau yra mažesnė“, – pažymi I. Jankauskas ir kelia klausimą, ar didesnė garantijos kaina gyvulininkystei dera su deklaruojamu siekiu skatinti šį sektorių.

ILTE atsako, kad skirtumas pagrįstas jos turimais istoriniais duomenimis.

„ILTE istorinių garantijų portfelio duomenų analizė rodo, kad gyvulininkystės sektoriuje buvo fiksuojama didesnė garantinių atvejų ir išmokų rizika nei augalininkystėje. Į tai atsižvelgiama nustatant sektoriaus rizikos tarifą“, – atsiųstame atsakyme nurodo nacionalinis plėtros bankas.

ŽŪM į klausimą, ar tokia kainodara yra proporcinga ir ar ją reikėtų peržiūrėti, savo vertinimo iš esmės nepateikia.

„Garantijos atlyginimo ir garantijos sąlygų keitimo mokesčių dydžius bei jų apskaičiavimo tvarką nustato garantijų institucijos UAB ILTE valdymo organai“, – teigia ministerija.

Valstybės išlaidos kompensacijoms neauga

Garantinio atlyginimo dalis kai kuriais atvejais kompensuojama valstybės lėšomis.

I. Jankauskas kelia klausimą, ar didesnė garantijos kaina automatiškai nereiškia ir didesnės valstybės kompensacijos. ILTE pripažįsta, kad konkretaus subjekto atveju toks ryšys galimas.

„Padidėjus garantijos atlyginimui, konkrečiam subjektui tenkanti kompensacijos suma gali atitinkamai didėti“, – pažymi ILTE. Tačiau bendri duomenys valstybės išlaidų augimo nerodo.

ŽŪM duomenimis, garantinio atlyginimo kompensacijoms panaudotos lėšos 2023–2025 metais sumažėjo nuo 1,95 mln. iki 0,71 mln. Eur, arba 64 proc. ILTE nurodo, kad 2024 m. kompensacijoms buvo panaudota 1,06 mln. Eur, 2025 m. – 0,71 mln. Eur.

„Bendra kompensacijoms panaudota suma pastaraisiais metais mažėjo dėl mažėjančio individualių garantijų paraiškų skaičiaus“, – aiškina ILTE.

Kritikuoja ir tiesiogines ILTE paskolas

I. Jankauskas kelia dar vieną klausimą – ar ILTE, pati tiesiogiai skolindama ūkininkams, nekonkuruoja su kredito unijomis ir mažesniais bankais, kuriems tuo pat metu turėtų padėti finansuoti žemės ūkį per garantijų sistemą.

„ILTE išėjo į tiesioginę konkurenciją su kredito įstaigomis. Tai yra labai bloga naujiena regionuose veikiančioms kredito unijoms ar mažesniems bankams“, – vertina I. Jankauskas.

Jo teigimu, jeigu finansų įstaigai ūkininko paskolai reikia garantijos, tačiau jos kaina tampa pernelyg didelė, kredito unija ar bankas gali finansavimo nesuteikti. Tokiu atveju ūkininkas galiausiai gali būti priverstas finansavimo ieškoti tiesiogiai ILTE.

ILTE su tokiu vertinimu nesutinka.

„ILTE tiesiogines paskolas žemės ūkio veiklos subjektams teikia tais atvejais, kai jie negali gauti finansavimo rinkoje“, – nurodo nacionalinis plėtros bankas.

ILTE teigimu, siekiant, kad jos finansavimas papildytų rinką, o ne su ja konkuruotų, prieš suteikiant tiesioginę paskolą prašoma finansų įstaigos pažymos apie atsisakymą finansuoti klientą.