Vietoj gelbėjimo rato – nauji klausimai: kas vyksta su ILTĖ?

Valstybės finansų institucija ILTĖ pradėjo naują 40 mln. eurų paskolų programą ūkininkams, tačiau kartu su ja kyla ir klausimai – ne tik dėl finansavimo prieinamumo, bet ir dėl pačios institucijos veikimo principų. Rinkoje pasirodžius signalams, kad prieš programos startą ūkininkai galėjo būti skatinami nesinaudoti bankų paskolomis, keliama abejonė: ar valstybė veikia kaip pagalbininkė, ar pati tampa rinkos dalyve, darančia įtaką sprendimams?

Teismai vietoj pagalbos?

Diskusijos dėl ILTĖ vaidmens aštrios dėl ankstesnių patirčių. Finansų ekspertas, MB „Skaičiai žemdirbiams“ vadovas Ignas Jankauskas sako, kad per pastaruosius metus ne vienas ūkininkas susidūrė su situacijomis, kai pagalba virto teisiniais ginčais.

„Prieš porą metų tikrai nemažai teisminių procesų vyko su ILTE. Ūkininkai prašė pratęsti kreditus po COVID-19 ar karo sukeltų sunkumų, bet ILTE nesutikdavo. Vietoj gelbėjimosi rato gaudavosi reputacinė ir finansinė žala“, – teigia jis. Pasak jo, trumpas – trejų metų – paskolų grafikas dažnai tapdavo problema: ūkininkai tiesiog nespėdavo atsigauti finansiškai.

Tuo metu pati ILTĖ nurodo, kad į teismus kreipiamasi tik kraštutiniais atvejais, kai susitarti nepavyksta. Institucijos duomenimis, 2025 m. teisminiai procesai sudarė nedidelę dalį – apie 1–3 proc. paskolų gavėjų.

Interesų konfliktas ar pagalba?

I. Jankauskas teigia susidūręs su bent vienu konkrečiu atveju, kai ūkininkui buvo pasiūlyta nesinaudoti tuo metu prieinamomis paskolomis rinkoje ir palaukti ILTĖ siūlomo produkto.

„Buvo pasiūlyta neimti kredito su palūkanų kompensavimu, o palaukti jų produkto. Tai tam tikra prasme interesų konfliktas – tu ir garantijas duodi, ir pats skolini“, – sako jis.

Nors tai – pavienis ir viešai nepatvirtintas atvejis, jis iškelia dvejonę – ar valstybės institucija neturėtų išlikti neutrali rinkoje?

Į šiuos nuogąstavimus skirtingai reaguoja politikai. Seimo narys Valius Ąžuolas problemos čia nemato – priešingai, tokį veikimą vertina kaip pagalbą.

„Jeigu sektorius patiria sunkumus, natūralu pasakyti – palaukite geresnių sąlygų. Jeigu ILTĖ taip komunikavo, tai gerai darė“, – sako jis. Parlamentaro teigimu, valstybės finansų institucijos tikslas yra pasiūlyti kuo palankesnes sąlygas verslui, net jei tai reiškia aktyvesnį vaidmenį rinkoje.

Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį į kitą aspektą – ILTĖ vienu metu veikia keliuose vaidmenyse: nustato taisykles, teikia garantijas ir pradeda tiesiogiai skolinti. Tai kelia klausimą, ar tokioje situacijoje galima išvengti interesų konflikto rizikos.

Ministerija problemos nemato

Finansų ministerija, kuri prižiūri ILTĖ veiklą, nurodo neturinti informacijos apie galimus bandymus daryti įtaką rinkai. Taip pat pabrėžiama, kad papildomas ILTĖ veiklos vertinimas būtų atliekamas tik esant pagrįstiems įtarimams, tačiau šiuo metu tokio pagrindo nemato. Kartu akcentuojama, kad ILTĖ, kaip nacionalinis plėtros bankas, gali taikyti skirtingas finansavimo formas, jei rinkoje nustatomas finansavimo trūkumas.

Tačiau pasak I. Jankausko, didžiausias pokytis pastaruoju metu rinkoje – kaip tik smarkiai sumažėjęs garantijų teikimas.

„Garantijų teikimas yra istorinėse žemumose. Klausimas, ar dabar nebus taip, kad iš blogai padarysim dar blogiau“, – svarsto jis. Jo teigimu, ūkininkai šiandien atsiduria sudėtingoje situacijoje: rinktis tarp banko paskolos su garantija ar ILTĖ siūlomo produkto, kurio sąlygos – nors ir patrauklios – turi savų trūkumų. Vienas jų – tas pats trumpas paskolų grafikas, kitas – žemės ūkiui ne visai tinkami finansiniai rodikliai.

Konkurencijos taisyklės pažeidžiamos – ar vis dėlto ne?

Papildomą kontekstą pateikia Konkurencijos taryba, kuri vertino pačią priemonę. Anot Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovės Eglės Malonytės, naujoji paskolų schema formaliai neprieštarauja konkurencijos taisyklėms, nes ji skirta tik tiems atvejams, kai rinkoje finansavimas neprieinamas.

„Tokie klientai turi pateikti atsisakymo finansuoti pažymą iš finansų įstaigos, nes šios paskolos nėra skirtos konkuruoti su bankais ar kitomis finansų įstaigomis“, – teigia ji. Tačiau tuo pačiu institucija akcentuoja ir kitą svarbią aplinkybę – valstybės vaidmuo rinkoje turi būti itin atsargus.

„Valstybės institucijos turi vengti galimų interesų konfliktų ir užtikrinti rinkos dalyvių lygiateisiškumą“, – pabrėžia E. Malonytė.

Kitaip tariant, nors pati priemonė laikoma teisėta, klausimas dėl jos įgyvendinimo praktikos ir komunikacijos rinkoje išlieka atviras.