ILTE „pagalba“ ūkiams: po trejų metų – nauja finansinė duobė?

Pavasarį startavusi ILTE lengvatinių apyvartinių paskolų žemės ūkiui priemonė, sprendžiant iš naujausių duomenų, ūkininkų dėmesio nestokoja – jau pasirašytos 346 sutartys už maždaug 35,5 mln. Eur. Tačiau diskusijos dėl pačios priemonės konstrukcijos nesibaigia. Kritikos sulaukia maksimalus trejų metų paskolos terminas ir ūkių finansinei būklei vertinti pasirinktas skubaus padengimo rodiklis.

MB „Skaičiai žemdirbiams“ vadovas Ignas Jankauskas teigia, kad būtent šios sąlygos daliai finansinių sunkumų turinčių ūkių gali būti problemiškos. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir ILTE pasirinkimą gina, tačiau sąlygos jau buvo koreguotos, o daliai ūkių rengiamasi daryti dar vieną išimtį.

Priemone naudojamasi

Lengvatinės paskolos pradėtos teikti gegužės 4 d. Pirminėje priemonės schemoje numatyta, kad paskolos bus teikiamos ne ilgiau kaip 36 mėnesiams, o finansavimas skirtas tiek rinkoje paskolos negalintiems gauti subjektams, tiek nuo stichinių reiškinių ar rinkos svyravimų nukentėjusiems ūkiams.

MB „Skaičiai žemdirbiams“ vadovas I. Jankauskas priemonės panaudojimą vertina skeptiškai. Jo teigimu, pasirinkti kriterijai riboja finansavimo prieinamumą, o lėšos naudojamos lėčiau nei per ankstesnes krizines priemones. Tačiau ŽŪM ir ILTE pateikti duomenys rodo, kad priemonės naudojimas įsibėgėjo.

Iki rugpjūčio 3 d. buvo pasirašytos 244 paskolų sutartys už 24,6 mln. Eur, o naujausiais duomenimis – jau 346 sutartys už maždaug 35,5 mln. Eur. ILTE teigia, kad paraiškų srautas išlieka stabilus.

„Ratas greit apsisuks ir išsitrauks pinigai iš ūkių“

I. Jankausko vertinimu, trejų metų terminas ūkiams, kurie paskolos ieško būtent dėl finansinių sunkumų, yra pernelyg trumpas. Jis primena ankstesnes COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų rinkos sutrikimų laikotarpiu taikytas finansines priemones. Pasak pašnekovo, tuomet paskolų terminas iš pradžių taip pat buvo treji metai, tačiau vėliau pratęstas.

„Ir mes, ir ūkininkų bendruomenė sakė – reikia ne 3 metams, bet reikia minimum 5–6 metams, kad tai būtų pagalbos priemonė. To ILTE neišgirdo ir tai yra 3 metų kreditai“, – pažymi I. Jankauskas.

Jo vertinimu, finansinių sunkumų laikotarpiui užsitęsus, ūkininkui gali tekti ieškoti naujo finansavimo jau tam, kad galėtų grąžinti lengvatinę paskolą. „Ratas greit apsisuks ir išsitrauks pinigai iš ūkių“, – sako jis.

ŽŪM: penkerių ar šešerių metų terminas reikštų kitą riziką

ŽŪM argumentuoja, kad 36 mėnesių riba pasirinkta neatsitiktinai.

„36 mėn. paskolos terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad lengvatinės paskolos yra teikiamos pagal nereikšmingos (de minimis) pagalbos nuostatus ir maksimali galima suteikti pagalbos suma tiesiogiai priklauso nuo paskolos trukmės – ilgesnis paskolos terminas mažina galimos suteikti pagalbos sumą“, – aiškina ministerija. Dar vienas argumentas – šioms paskoloms netaikomos užtikrinimo priemonės.

„Per 5–6 metų laikotarpį ūkio subjekto finansinė situacija ar rinkos sąlygos gali iš esmės pasikeisti ir ūkio subjektui gali būti sudėtinga grąžinti paskolas, o Ministerija siekia užtikrinti suteiktų paskolų grąžinimo srautą bei priemonės tęstinumą“, – nurodo ŽŪM.

Panašiai argumentuoja ir ILTE. Nacionalinio plėtros banko teigimu, tai yra apyvartinio, o ne investicinio finansavimo priemonė.

„36 mėnesių terminas pasirinktas atsižvelgiant į tokių paskolų praktiką finansų rinkoje ir jų paskirtį – padėti ūkiams spręsti trumpalaikius likvidumo bei apyvartinių lėšų poreikius“, – teigia ILTE. Anot jos, penkerių ar šešerių metų finansavimas jau paprastai artėja prie investicinio kreditavimo, kai vertinama konkreti investicija, jos atsiperkamumas ir ilgalaikis gebėjimas vykdyti įsipareigojimus.

Nors bendrą 36 mėnesių ribą ŽŪM ir gina – viena išimtis jau rengiama.

„Ministerija, atsižvelgdama į vaismedžių augintojų situaciją nukentėjus sodams nuo šalnų ir šio sektoriaus specifiką, planuoja keisti priemonės sąlygas ir prailginti maksimalų paskolų terminą iki 48 mėn. vaismedžių įsigijimui“, – informuoja ŽŪM.

Taigi praktikoje pripažįstama, kad atskirų žemės ūkio veiklų atsikūrimo laikotarpis gali būti ilgesnis nei treji metai.

Kitas ginčas – kaip apskritai nustatyti, kad ūkiui trūksta pinigų

Ne mažiau kritikos iš I. Jankausko sulaukia skubaus, arba kritinio, padengimo rodiklis. Jis skaičiuojamas iš trumpalaikio turto atėmus atsargas ir gautą dydį padalijus iš trumpalaikių įsipareigojimų. Pašnekovo vertinimu, žemės ūkyje tai problemiška todėl, kad didelė dalis trumpalaikio turto yra būtent atsargos.

„Ūkininkų didžiąją dalį trumpalaikio turto sudaro atsargos, ūkininkai gautinų sumų neturi, o tas rodiklis būtent skaičiuojasi iš gautinų sumų, plius pinigai ir dalinta iš įsipareigojimų. Dėl to rodiklis išeina labai mažas“, – aiškina I. Jankauskas. Jo nuomone, tinkamesnis būtų bendrojo padengimo rodiklis.

Ministerijos argumentas visiškai priešingas – skubaus padengimo rodiklis esą pasirinktas būtent atsižvelgiant į žemės ūkio specifiką.

„Kritinio likvidumo rodiklis įprastai naudojamas vertinant ūkio subjekto finansinį stabilumą krizės metu ar praradus dalį pajamų, kai atsargų realizacija tampa sudėtingesnė arba šios atsargos yra nelikvidžios“, – pažymi ŽŪM.

Ministerijos teigimu, rodiklis leidžia palyginti likvidžiausią ūkio turtą – pinigus, gautinas sumas ir kitą greitai realizuojamą turtą – su trumpalaikiais įsipareigojimais.

„Jei kritinio likvidumo rodiklio reikšmė yra mažesnė nei 1, ūkio subjektas tikrai susiduria su finansavimo trūkumu ir jam reikia paskolos. Atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus specifiką ir buvo pasirinktas šis rodiklis“, – tvirtina ministerija.

ILTE savo ruožtu pažymi, kad šis kriterijus įtvirtintas priemonės finansavimo sąlygose, parengtose atsižvelgiant į ŽŪM nustatytus reikalavimus.

„Rodiklis padeda įvertinti, ar ūkiui gali trūkti apyvartinių lėšų, kai atsargos nėra lengvai realizuojamos“, – teigia ILTE.

Biudžetą rengiamasi didinti dar kartą

Šiuo metu priemonei skirta 50 mln. Eur, o pasirašytų sutarčių suma jau siekia apie 35,5 mln. Eur.

Vasarą ILTE viešai skelbė, kad per pirmuosius du mėnesius buvo sulaukusi daugiau kaip 500 paraiškų ir planuojama didinti priemonės finansavimą.

ŽŪM dabar informuoja planuojanti biudžetą didinti dar kartą – nuo 50 iki 65 mln. Eur. Taip pat ketinama išplėsti tinkamų išlaidų sąrašą, įtraukti žemės ūkio paslaugas ir sudaryti galimybę finansavimą gauti nuo stichinių reiškinių nukentėjusiems ūkiams net ir tais atvejais, kai ekstremalioji situacija nebuvo oficialiai paskelbta.

ILTE pateikti duomenys rodo, kad ūkininkai šiomis paskolomis naudojasi. Tačiau klausimų ir abejonių vis dar kelia trejų metų terminas ir pasirinkti finansiniai rodikliai – ar jie užtikrins, kad šiandien suteikta likvidumo pagalba po kelerių metų pati netaps papildoma finansine našta?