Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologai į Sartų ežerą ties Dusetomis nuplukdė ir inkarais pritvirtino plaustus upinėms žuvėdroms. Šie migruojantys paukščiai kaip tik vakar pastebėti grįžę į Sartų apylinkes.

ASTD ekologai tęsia Lietuvos ornitologų draugijos su partneriais vykdyto projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ veiklas.

Peri salose

„Upinės žuvėdros dažniausiai peri atvirose smėlėtose ežerų ir upių salose, o Sartų ežere tokių buveinių nėra. Todėl labai naudingos dirbtinės perimvietės – pontoniniai plaustai su užpiltu žvyro sluoksniu ir medinėmis slėptuvėmis, apsaugančiomis gegužę išsiritančius jauniklius nuo plėšrūnų bei saulės kaitros“, – sako ASTD Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, ekologė Daiva Norkūnienė.

Tikimasi, kad ant plaustų galės perėti iki 120–160 porų paukščių.

Anksčiau upinės žuvėdros perėjo netoliese esančiuose Vasaknų žuvininkystės ūkio tvenkiniuose. Tačiau dėl žmonių veiklos iš ten joms teko pasitraukti, paukščiai buvo priversi ieškoti naujų perėjimo vietų.

Ekologai susirūpinę, nes visoje Lietuvoje mažėja upinėms žuvėdroms perėti tinkamų buveinių – smėlingos upių ir ežerų salos užauga žolėmis, krūmais. Todėl daugelio saugomų teritorijų specialistai stengiasi sudaryti sąlygas perėti šiems paukščiams. O peri jos net 23–24 dienas.

Plaustai netrukus bus įrengti ir kitame – Luodžio ežere, esančiame Gražutės regioniniame parke. ASTD Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, ekologė Austėja Jasinskytė sako, kad čia upinės žuvėdros galės perėti dviejuose plaustuose.

Plaustai ežeruose bus visą vasarą, o artėjant žiemai direkcijos darbuotojai juos ištrauks iš ežero, kad ledas nesulaužytų. Pavasarį plaustai vėl bus įtempti į ežerus.

Žuvo daug paukščių

Pernykštė vasara Sartų žuvėdroms buvo sunki. Plaustai upinėms žuvėdroms Sartų ežere jau buvo įrengti ir pernai. Iki birželio vidurio keturiuose plaustuose perėjo net 120 porų paukščių. Viename kvadratiniame metre tilpo trys ir net ketui lizdai! Vidutiniškai viename lizde žuvėdros perėjo po tris kiaušinius, pasitaikė dėčių ir su penkiais kiaušiniais. Ekologai džiaugėsi, kad įpusėjus vasarai iš kolonijos po pasaulį galėjo pasklisti nemažas būrys jaunųjų žuvėdrų.

Deja, gegužės pabaigoje Lietuvą pasiekė nerimą keliančios naujienos iš Žuvinto – rudagalvių kirų koloniją nusiaubė paukščių gripas. Vėliau ši liga pasiekė ir Sartus.

Kaip ir kitose Lietuvos vietose, paukščių gripas pirmiausia atkeliavo į rudagalvių kirų koloniją, o paskui ir pas žuvėdras. Pirmąsias negyvas žuvėdras plaustuose ekologai pastebėjo birželio viduryje. Vėliau darėsi tik blogiau – per keletą dienų žuvo didžioji dalis kolonijos paukščių, su jais ir apleisti jaunikliai, dėtys.

„Laimei, pražuvo ne visi paukščiai. Nežinia, ar kai kurios žuvėdros įstengė neužsikrėsti, ar buvo atsparios gripui. Tikėtina ir tai, kad kolonijoje apsigyveno nauji paukščiai, – sako D. Norkūnienė. – Praėjus dešimčiai dienų nuo užfiksuotos ligos pradžios naujai žuvusių žuvėdrų plaustuose nebepastebėjome ir suskaičiavome bent dvidešimties porų naujas arba toliau perimas dėtis.“

Jauniklius pernai Sartuose užaugino bent dešimt porų upinių žuvėdrų. Jų balsus ekologai girdėjo iki pat rugpjūčio pabaigos.

„Labai prašome Sartų ežero pakrančių gyventojų ir žvejų – netrikdykite žuvėdrų. Jos tikrai neskrenda prie jūsų namų, netupi ant stogų, kaip tai mėgsta daryti čia pat perintys rudagalviai kirai. Žuvėdros tylesnės, tikrai nesudrums jūsų ramybės“, – teigia Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėjas Mindaugas Kirstukas.

Didelių žuvų nelesa

Upines žuvėdras galite pastebėti prie vandens telkinių. Jos peri atvirose Kuršių marių, didžiųjų upių, ežerų salose, žvyro ir smėlio karjeruose ar žuvininkystės ūkių tvenkinių salelėse, kartais durpynuose.

Atpažinti upines žuvėdras galite gana lengvai – jų kūnas 34–37 cm, šviesiai pilkas, snapas raudonas, jo galiukas juosvas. Kojos – irgi raudonos.

Į Lietuvą upinės žuvėdros atskrenda balandžio antroje pusėje, o rugsėjį išskrenda žiemoti į Vakarų Afriką.

Šie vandens paukščiai daugiausiai minta smulkiomis žuvelėmis, taip pat maisto racioną paįvairina vabzdžiais ar kitais vandens bestuburiais. Pastebėjusios smulkią žuvį krenta žemyn ir pusiau pasineria. Labai dažnai mūsų ežeruose yra per daug smulkių žuvelių (mailiaus), kurio perteklius prisideda prie vandens „žydėjimo“, mat smulkios žuvys suvalgo daug zooplanktono, kuris minta fitoplanktonu, todėl dumblių kiekis vandenyje gali padidėti.

Taigi, žuvėdros padeda subalansuoti ežerų ekosistemas kai jose trūksta plėšriųjų žuvų ir net, galima sakyti, prie vandens kokybės gerinimo. Jos tikrai nelesa stambių jūsų tvenkiniuose auginamų žuvų, tad geriau susidraugaukite su šiais paukščiais, nebaidykite jų.