Nuo lapkričio 1-osios fitosanitariniams leidimams gauti teks įrodyti, kaip bus suvaldytos rizikos

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalioja atnaujinta fitosanitarinių leidimų išdavimo tvarka, kuri keičia daugiau nei du dešimtmečius galiojusią sistemą. Nauji reikalavimai aktualūs mokslo ir studijų institucijoms, augalų selekcininkams bei kitiems profesionaliems veiklos vykdytojams, dirbantiems su griežtai reguliuojama augaline medžiaga. Norint gauti leidimus, reikės ne tik pagrįsti planuojamos veiklos tikslus ir sąlygas, bet ir įrodyti, kad pavojingų augalų kenkėjų išplitimo rizika bus tinkamai valdoma.

Naujoji tvarka patvirtinta, siekiant suderinti nuo 2003 metų galiojusį reglamentavimą su atnaujintu Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymu ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. Pakeitimais siekiama aiškiau apibrėžti leidimų išdavimo procedūras, sustiprinti augalų sveikatos apsaugą ir užtikrinti saugų potencialiai pavojingos augalinės medžiagos naudojimą.

Pagal atnaujintą tvarką reglamentuojamos dvi fitosanitarinių leidimų rūšys. Pirmoji apima leidimus įvežti į Lietuvos teritoriją ir joje vežti draudžiamus augalų kenkėjus, augalus, augalinius produktus bei kitus susijusius objektus. Antroji susijusi su leidimais vykdyti karantino punktų ir izoliavimo infrastruktūros objektų veiklą.

Tokie leidimai nesuteikia teisės draudžiamų augalų ar kenkėjų įvežti komerciniais tikslais. Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad ši medžiaga gali būti naudojama tik moksliniams tyrimams, švietimui, bandymams, veislių atrankai arba selekcijai. Taigi naujasis reglamentavimas pirmiausia aktualus specializuotą mokslinę, eksperimentinę ir selekcinę veiklą vykdantiems subjektams, o ne įprastai augalinės produkcijos prekybai.

Vienas svarbiausių pokyčių – detaliau apibrėžtas leidimų administravimo procesas. Naujoji tvarka reglamentuoja ne tik leidimų išdavimą, bet ir atsisakymo juos išduoti, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo bei leidimų galiojimo panaikinimo procedūras. Už šių procedūrų vykdymą atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba.

Leidimų siekiantys veiklos vykdytojai privalės pateikti nustatytus dokumentus ir informaciją apie numatomą veiklą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas veiklos tikslų, vykdymo sąlygų ir biologinės rizikos valdymo pagrindimui. Pareiškėjai turės įrodyti, kad jų planuojama veikla nesudarys prielaidų pavojingiems augalų kenkėjams išplisti į aplinką.

Papildomi reikalavimai numatyti ir karantino punktams bei izoliavimo infrastruktūros objektams. Jų atitiktį nustatytiems reikalavimams turės įvertinti nepriklausomas ekspertas. Toks vertinimas svarbus siekiant užtikrinti, kad pavojinga augalinė medžiaga būtų laikoma, tiriama ir tvarkoma tinkamomis sąlygomis, o galimi kenkėjų plitimo keliai būtų patikimai kontroliuojami.

Šie pokyčiai svarbūs ne tik tiesiogiai su reguliuojama augaline medžiaga dirbančioms organizacijoms, bet ir platesniam žemės ūkio sektoriui. Į šalį patekę ir išplitę pavojingi augalų kenkėjai gali padaryti didelės žalos pasėliams, miškams bei natūralioms ekosistemoms. Jų plitimas taip pat gali lemti papildomas augalų apsaugos išlaidas, produkcijos realizavimo apribojimus ir ekonominius nuostolius augalininkystės sektoriaus dalyviams.

Todėl fitosanitarinių reikalavimų laikymasis yra viena svarbiausių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti šalies augalininkystę ir biologinę įvairovę nuo naujų grėsmių. Griežtesnis pavojingų organizmų bei su jais susijusios augalinės medžiagos įvežimo, gabenimo ir laikymo reglamentavimas turėtų padėti sumažinti jų atsitiktinio išplitimo tikimybę.

Atnaujinta leidimų išdavimo tvarka įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.