Seimas keleriais metais pratęsė terminus, kada ir kokiose užtvankose ar greta jų turi būti įrengti žuvitakiai, o aplinkos ministrą įpareigojo iki 2025 metų parengti žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarką.  

Priėmęs Vandens įstatymo pataisas Seimas šią savaitę nutarė, kad 25 užtvankų su iki 10 megavatų (MW) galios hidroelektrinėmis savininkai ir valdytojai žuvitakius turės įrengti vėliau nei buvo numatyta – iki 2028 metų sausio, o su virš 10 MW galios – iki 2030 metų.

Iki 2032 metų sausio žuvitakius reikės įrengti užtvankų be hidroelektrinių savininkams – tokios užtvankos paprastai yra apleistos ir numatoma jas griauti.  

Iki šiol beveik visose užtvankose žuvitakius buvo numatyta įrengti iki 2024 metų.   

Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, toks „laiptavimas“ numatytas pagal didžiausią užtvankų poveikį. 

Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Justinas Urbanavičius sako, kad pavėlinus žuvitakių įrengimą bus laiko susiskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra užtvankų.  

„Tai tenkintų ir rangovus, ir projektuotojus“, – Aplinkos apsaugos komitete yra sakęs jis.  

Tuo metu socialdemokratas Linas Jonauskas teigia, kad Lietuvos upių būklė yra bloga ir būtina greičiau įrengti žuvitakius,. Jis tikino, kad terminų atidėjimo priežastis yra hidroelektrinių savininkų pelnas, kurį jie dar uždirbtų per kelerius metus, kol įrengs žuvitakius, bei energijos netektys, kurios gali siekti 10-12 proc.

Pasak jo, labiausiai kankinama Veiviržo upė, kur stovi net aštuonios mažos elektrinės – vasarą atskiri jos ruožai visiškai išdžiūsta.  

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino, kad Seimo nustatytas 2024 metų terminas yra per ankstyvas – nei techninio projekto pasidarysi, nei statybos leidimo bus įmanoma gauti. 

Ministras taip pat pabrėžė, kad verslo investicijos į užtvankų pertvarką nebus visiškai kompensuojamos. 

„Neturime tikėtis, kad aplinkosauga viską sukompensuos. Neigiamą poveikį darantis subjektas turi pats atlyginti neigiamą poveikį. Hidroenergetikai tegu eina į Energetikos ministeriją ir įrodinėja savo balansavimo, rezervinių galių pajėgumus,  savo naudas, o mes negalime įžengti į tą erdvę, kada bus sukurtas lūkestis, kad visiems turėsime pinigų įsikurti žuvitakius. Matome, kas dedasi su lietaus vandeniu Dangėje, Akmenoje, Minijoje ir kitur, kur realiai bet kokiu metu gali išgriūti užtvankos. Tai mes tam griovimui turime numatyti pinigus“, – kalbėjo S. Gentvilas. 

Pagal įstatymą kompensacijos bus mokamos iš mokesčio, kurį nuo 2024 metų sausio mokės registruoti paviršinio vandens naudotojai, įskaitant ir hidroelektrines.   

Viceministrė R. Radavičienė įspėjo, kad verslas nesitikėtų didelio intensyvumo paramos: „Tikėtis, kad bus parama 50 ar 80 proc. intensyvumu nereikia ir neverta – neturime nei programų (iš kurių būtų gaunami finansai – BNS), nei galimybių“.  

Tačiau ji pabrėžė, kad jau yra suskaičiuota, kad iki 2028 metų žuvitakius įrengs apie 25 užtvankos, iki 2030-ųjų – 34.