Ekspertai: įvedus cukraus mokestį maistas pabrangtų
Premjerui Gintautui Paluckui užsiminus, kad dabartinė valdžia, siekdama visuomenės sveikatingumo didinimo, galėtų įvesti cukraus mokestį, ekonomistai sutaria, kad jo poveikis biudžetui būtų minimalus. Tačiau išsiskiria ekspertų nuomonė apie tai, kokį poveikį toks mokestis turėtų visuomenei.
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto docentas Algirdas Bartkus aiškina, kad pridėtinio cukraus mokestis paveiks ne vien gaiviųjų gėrimų ar saldėsių, bet ir daugelio kitų maisto produktų kainas, bet į biudžetą didelių lėšų nesuneštų. Taip pat, anot jo, cukraus apmokestinimas gali paskatinti gamintojus naudoti saldiklius, kuriu poveikis sveikatai yra dar blogesnis.
Savo ruožtu „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė mano, kad nors šis mokestis į biudžetą daug lėšų nesurinktų, pridėtinio cukraus apmokestinimas visuomenei padėtų.
A. Bartkus: pridėtinio cukraus mokestis pabrangintų ne tik saldėsius, bet ir duoną
A. Bartkus nemano, kad toks cukraus apmokestinimas sugeneruotų lėšas, reikalingas gynybos ar kitiems tikslams.
„Nesu skaičiavęs detaliai, kiek toks mokestis galėtų atnešti į biudžetą, bet tai neatrodo, kaip didelės sumos. Todėl nevertinu šio mokesčio teigiamai“, – Eltai teigė A. Bartkus.
Bet, anot jo, pridėtinio cukraus mokestis padidintų ne tik saldumynų ar saldžiųjų gėrimų, bet ir kepinių bei pieno produktų kainas.
„Jei sukursime cukraus mokestį, tai pabrangs ne tik tas cukrus, kur žmonės perka dėtis į kavą ir arbatą, bet tai persiduos daugeliui gaminių, nes, prisiminkime, cukrus ne vien saldėsiuose, gaiviuosiuose gėrimuose, sultyse ar alkoholyje. Cukraus gana daug yra ir tuose pačiuose duonos produktuose, pieno produktuose, padažuose ir pagarduose, net nesaldžiuose duonos gaminiuose, tokiuose, kaip juodoje duonoje, jo pilna“, – aiškino VU docentas.
„Pridėtinio cukraus mokestis pabrangins labai daug gaminių netiesiogiai“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas abejoja, ar toks „nuodėmės mokestis“ prisidės prie sveikesnės visuomenės skatinimo. Anot jo, tai tik privers gamintojus, nenorinčius per daug kelti kainų, pakeisti cukrų saldikliais ir konservantais, kas gali turėti dar didesnį neigiamą poveikį Lietuvos gyventojų sveikatai.
„Kaip elgsis gamintojas tokioje situacijoje? (...) Pakeis cukrų saldikliu. Ir tai bus pigiau nei cukrus ir nereikės mokesčio mokėti. Ir rezultate gali būti taip, kad cukraus mokesčio kažkiek bus surenkama, bet labai didelis kiekis gamintojų keis receptus. Ir jei mes kalbame apie poveikį sveikatai, tai ar nesigaus, kad tie saldikliai dar blogiau organizmui“, – kalbėjo jis.
„Bus daugiau vartojama konservantų ir saldiklių. O sveikatai tai neišeis į pliusą“, – pridūrė jis.
G. Ilekytė: visuomenė dėl tokio mokesčio laimėtų
Tuo metu G. Ilekytė tvirtina, kad nors šis mokestis ir nesugeneruotų daug pajamų biudžetui, pati iniciatyva galėtų prisidėti prie visuomenės sveikatingumo.
„Tie vadinamieji „nuodėmių“ mokesčiai, kaip akcizai, taršos mokesčiai, taip pat cukraus mokestis, yra vieni iš tų prioritetų, ko galima imtis. Bet kokiu atveju visuomenė tik laimėtų nuo to“, – kalbėjo ji.
Kita vertus, pripažino ekonomistė, vargu ar tokia iniciatyva sulauktų visuomenės pritarimo.
„Tokie mokesčiai yra dalyje ES valstybių. Estija taip pat svarstė šiais metais įsivesti, bet šiek tiek atidėjo. Tai nėra tas mokestis, už kurį būtų galima surinkti daug pajamų. Taip pat gali būti sudėtinga visuomenės palaikymą gauti, visgi tai – mokestis“, – Eltai sakė G. Ilekytė.
G. Paluckas yra užsiminęs apie „nuodėmių“ mokesčių taikymą
Praėjusią savaitę daugumos parlamentinių partijų lyderiai buvo susitikę su prezidentu aptarti galimo susitarimo dėl gynybos atnaujinimo. Po šio susitikimo premjeras G. Paluckas teigė, kad pavasario sesijos metu Seime ieškant priemonių generuoti didesnes gynybai skirtas lėšas turėtų būti svarstomi jau esančių mokesčių tarifų pakeitimai. Taip pat, anot premjero, galės būti svarstomas naujo cukraus mokesčio įvedimas.
Premjeras jau yra anksčiau užsiminęs apie idėją taikyti „nuodėmių“ mokesčius, kuriais kartu būtų skatinama sveikesnė ir teisingesnė mityba.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Panašūs straipsniai
Video
