Pasaulio pieno rinka: ar artėjame prie naujo kainų ciklo?
Prieš metus daugelis pieno sektoriaus analitikų kalbėjo apie tą pačią problemą – pasaulis gamina vis daugiau pieno, o paklausa nespėja augti tokiu pačiu tempu. Dėl to pieno produktų rinkose atsirado spaudimas kainoms, o ūkininkų lūkesčiai dėl spartesnio pajamų augimo ne visada išsipildė.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau girdime kitokias prognozes. Didžiųjų pasaulio pieno eksportuotojų gamybos augimas pradeda lėtėti, kai kuriuose regionuose jis jau sustojo, o analitikai vis dažniau kalba apie grįžimą prie rinkos balanso. Kyla klausimas – ar pasaulio pieno rinka artėja prie naujo kainų ciklo?
Pertekliaus laikotarpis
2025 metai pasaulio pieno sektoriui buvo išskirtiniai. Pieno gamyba sparčiai augo Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Amerikoje. Kai kuriuose regionuose buvo pasiekti ar net viršyti ankstesni gamybos rekordai. Rabobank analitikai vertina, kad didžiųjų pasaulio pieno eksportuotojų grupė gamybą padidino daugiau kaip trimis procentais, o kai kuriuose ketvirčiuose augimas buvo didžiausias per pastaruosius kelerius metus.
Toks augimas neišvengiamai paveikė rinką. Pieno miltelių, sviesto ir kitų biržinių produktų pasiūla didėjo greičiau negu paklausa. Nors vartojimas daugelyje pasaulio regionų išliko stabilus, jo neužteko absorbuoti visą papildomą kiekį. Rezultatas buvo gana tipiškas žemės ūkio rinkoms – kainų spaudimas ir mažėjantis optimizmas.
Kas pasikeitė?
Svarbiausia naujiena yra ta, kad gamybos augimas pradeda lėtėti. Rabobank prognozuoja, kad pasaulinė pieno gamyba šiais metais dar augs, tačiau augimo tempas bus gerokai mažesnis nei pernai. Kai kuriuose regionuose metų pabaigoje net prognozuojamas gamybos mažėjimas. Analitikų vertinimu, būtent gamybos augimo sustojimas turėtų sugrąžinti rinką prie normalesnio pasiūlos ir paklausos santykio.
Priežasčių yra kelios. Pirmiausia, daugelyje šalių mažėja ūkių pelningumas. Pieno kainos kai kuriose rinkose nebeauga taip sparčiai, kaip augo gamybos sąnaudos. Antra, didėja spaudimas dėl aplinkosauginių reikalavimų, ypač Europoje. Trečia, kai kuriuose regionuose atsiranda žemės, vandens ir darbo jėgos apribojimų, kurie riboja galimybes toliau didinti bandas.
Kodėl svarbi Europa?
Lietuvos pieno gamintojams ypač svarbu tai, kas vyksta Europoje. IFCN ir Rabobank analitikai vis dažniau mini, kad Europos pieno sektorius artėja prie struktūrinės ribos. Skirtingai nei Jungtinėse Valstijose, čia plėtrą riboja ne tik ekonominiai, bet ir demografiniai bei aplinkosauginiai veiksniai. Dalis ūkininkų renkasi ne didinti pieno gamybą, o diversifikuoti pajamas kitomis veiklomis.
Tai reiškia, kad Europa ateityje gali tapti mažiau agresyvi pieno gamybos augintoja negu buvo ankstesniais dešimtmečiais. Jeigu ši tendencija išliks, pasaulinės rinkos vis labiau priklausys nuo gamybos augimo Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose Pietų Amerikos šalyse.
Naujas pieno paklausos veidas
Kita svarbi tendencija vyksta vartotojų pusėje. Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai auga susidomėjimas baltymais. Didėja aukšto baltymingumo pieno produktų, išrūgų baltymų, sportinės mitybos ir funkcinių maisto produktų paklausa. Analitikai šį reiškinį vadina „baltymų aureole“ – vartotojai pieno produktus vis dažniau vertina ne tik kaip tradicinį maistą, bet ir kaip baltymų šaltinį.
Tai ypač svarbu todėl, kad ši tendencija remia ilgalaikę pieno paklausą net ir tuo metu, kai kai kuriose rinkose mažėja tradicinių pieno produktų vartojimas.
Ką turėtų stebėti Lietuvos ūkininkas?
Šiandien svarbiausias klausimas nėra tai, ar pasaulyje bus pieno paklausa. Dauguma tarptautinių analitikų sutaria, kad ilgalaikėje perspektyvoje pieno produktų paklausa toliau augs. Auganti pasaulio populiacija, didėjančios pajamos besivystančiose šalyse ir baltymingų produktų populiarėjimas išlieka stiprūs sektoriaus augimo veiksniai.
Kur kas svarbesnis klausimas – kuris regionas ir kurie ūkiai gebės gaminti efektyviausiai. Todėl Lietuvos pieno ūkiams šiandien verta stebėti ne tik pieno kainas, bet ir pasaulinės gamybos tempą. Jeigu dabartinės prognozės pasitvirtins ir pasaulinės pieno gamybos augimas toliau lėtės, rinkoje gali atsirasti sąlygos nuosaikesniam kainų atsigavimui.
Tačiau tai greičiausiai nebus staigus šuolis. Labiau tikėtinas scenarijus – lėtas grįžimas prie rinkos balanso, kuriame svarbiausią vaidmenį vaidins ne rekordai, o gebėjimas efektyviai gaminti pieną ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių rinkos signalų.
Donata Uchockienė
