ILTE milijonai: pagalba ūkininkams ar tik skaičių žaidimas?

ILTĖ skaičiuoja dešimtis milijonų eurų žemės ūkiui. Tačiau pati institucija pripažįsta, kad paskolų ūkininkams iki šiol neteikė. Tai reiškia, kad realius pinigus ūkininkams suteikia bankai ir kitos finansų įstaigos, o ILTĖ veikia kaip tarpinė grandis. Tad pagrindinis klausimas paprastas – ar valstybė skaičiuoja realią pagalbą ūkininkams, ar pinigus, kurių pati neskolina?

Skaičiai yra, aiškumo – ne

„2025 m. žemės ūkio klientams pagal pasirašytas sutartis buvo skirta 31 mln. eurų, o ILTE įsitraukimas padėjo papildomai pritraukti dar 64 mln. eurų finansavimo partnerių lėšų“, – teigiama atsakyme į portalo „Agrobite.lt“ siųstą užklausą apie ūkininkų finansavimą.

Po papildomos užklausos institucija pateikia kitus skaičius: „2025 m. ILTE paskoloms skirta suma – 4,6 mln. eurų, finansavimo partneriai papildomai prisidėjo 1,9 mln. eurų.“

Skirtingi skaičiai pateikiami tame pačiame atsakymų cikle, tačiau aiškaus paaiškinimo, kuo jie skiriasi, nepateikiama.

Tuo pačiu ILTE pripažįsta, kad tiesioginių paskolų ūkininkams iki šiol neteikė – finansavimas vyksta per bankus ir kitas finansų įstaigas, o pati institucija daugiausia teikia garantijas. Kitaip tariant, realius pinigus ūkininkams suteikia finansavimo partneriai, o ILTE veikia kaip tarpinė grandis, mažinanti jų riziką.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė situaciją įvardija tiesiai: „ILTE nieko neskiria, ji tik perskirsto. Ji gauna iš tam tikrų institucijų pinigus, juos perskirsto ir tuo pasibaigia jų darbas.“

Taigi pateikiami bent trys skirtingi finansavimo skaičiai – 31 mln., 4,6 mln. ir 61,9 mln. eurų, tačiau kuris iš jų realiai atspindi ūkininkus pasiekusį finansavimą, lieka neaišku.

Pagalba ar viešųjų ryšių efektas?

Kritikos netrūksta ir iš politikų pusės. Parlamentaras Kęstutis Mažeika ILTE veikimą vertina itin skeptiškai: „Man primena orus – vis žada, kad lis, bet nelyja arba labai simboliškai. Jokio efekto nelieka.“

Jo teigimu, skelbiamos sumos neatspindi realios situacijos sektoriuje: „Miesto žmogui 31 mln. eurų atrodo didžiulė suma, bet realiai tai daugiau viešųjų ryšių akcija. Greičiausia galima ant rankų pirštų suskaičiuoti ūkius, kuriems galėtų padėti tokia suma. Tai ribota mažuma, tikrai ne pagalba sektoriui.“

Pasak jo, šiandieninei žemės ūkio situacijai reikalingos visai kitos apimties injekcijos: „Reikėtų bent kelių šimtų milijonų, kad sektorius galėtų bent normaliai kvėpuoti.“

Ūkininkų patirtis: „paslaugos egzistavo tik ant popieriaus“

Panašiai situaciją vertina ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas.

Jo teigimu, po Žemės ūkio paskolų garantijų fondo pertvarkos prieš kelis metus finansavimas ūkininkams tapo sudėtingesnis: „Visus šiuos dvejus metus paslaugos ūkininkams egzistavo tik ant popieriaus.“

Anot jo, ūkininkai dažnai rinkdavosi paprastesnį kelią – skolintis tiesiai iš bankų, net ir brangesnėmis sąlygomis: „Lengviau būdavo nueiti į savo banką ir ten susitvarkyti paskolą, nei naudotis ILTĖ priemonėmis.“

Kalbėdamas apie skelbiamus finansavimo skaičius, jis taip pat išlieka atsargus: „Gal ir pasiekė ši suma žemės ūkį, bet reikia žiūrėti, ar tai nebuvo keli dideli projektai. Bet iš esmės 31 mln. eurų yra labai mažai. Turėtų būti kaip minimum 100 mln. eurų. Mes kalbame ne apie paramą, kalbame apie paskolas. Visgi ūkininkai turės jas grąžinti. Jeigu tai būtų parama, gal ir būtų galima sakyti, kad neblogai, bet kai kalbame apie paskolas, tai yra labai mažai.“

Sistema dar tik kuriama

Seimo narys Valius Ąžuolas situaciją vertina kaip pereinamąjį laikotarpį. Pasak jo, po institucijų sujungimo (t. y. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir Invega) kilo nemažai problemų, kurios vis dar sprendžiamos: „Ieškome „butelio kakliuko“, kur stringa ILTĖ veikla ir kaip būtų galima padėti žemdirbiams.“

Jo teigimu, vienas pagrindinių iššūkių – apyvartinių lėšų trūkumas, kuris, skaičiuojama, siekia apie 1,3 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad ILTĖ modelis keičiasi – jau gegužę pereinama prie tiesioginio skolinimo, atsisakant tarpininkų grandinės ir šiuo metu startuoja naujos priemonės, kurias įgyvendins pati ILTE. 

„40 mln. eurų pirmoms programoms yra tik pradinis etapas. Puikiai suprantame, kad to neužtenka“, – sako parlamentaras ir gana optimistiškai priduria: „ILTE turi būti pirma, kuri ateina į pagalbą ūkininkams. Dabar bankai, deja, liepia sunešiot geležines kurpes, norint gauti paskolą ar technikos pirkimui, ar apyvartinėms lėšoms. Todėl ILTE turi būti tas bankas, kuris ne kurpes lieptų sunešiot, o teiktų kuo paprastesnes sąlygas gauti paskolai.“

Lūkesčiai ir realybė vis dar prasilenkia

Nors ILTĖ siekia tapti tikru nacionaliniu plėtros banku ir planuoja pradėti tiesiogiai skolinti, jos vaidmuo žemės ūkyje išlieka ribotas. Institucija pati pripažįsta, kad sprendimus dėl paskolų priima finansavimo partneriai, o ji tik nustato bendras sąlygas ir teikia garantijas.

Tuo metu ūkininkų organizacijos ir dalis politikų kelia klausimą, ar tokia sistema iš tiesų sprendžia pagrindinę problemą – finansavimo prieinamumą.

„Matome bei girdime iš pačių ūkininkų, jog finansinės pagalvės jiems verkiant reikia. Gali būti, kad ir tuos pačius stambesnius ūkius tuoj pasieks užsidarymo banga. Situacija grėsminga, o efektyvaus sprendimo nematau“, – situaciją apibendrina K. Mažeika.

Todėl pagrindinis klausimas lieka atviras – ar ILTĖ taps realiu finansavimo šaltiniu, ar ir toliau liks sistema, kuri skaičiuoja milijonus, bet jų neskolina.