Užsibrėžtas tikslas atnaujinti plačiažnyplių vėžių dirbtinio veisimo darbus davė apčiuopiamų rezultatų – pirmieji 2 000 vėžiukų šiųmetukų buvo išleisti į Veprio ežerą Zarasų rajone. Tikimasi, kad tai paspartins vienų vertingiausių gėlųjų vandenų bestuburių gyvūnų išteklių atkūrimo ir gausinimo Lietuvoje procesus.

2019 m. lapkričio 10 d. Lietuvos hidrobiologų draugija parengė rekomendacijas „Dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metais“. Mokslininkų manymu, tikslingiausia būtų įvėžinimui naudoti ne iš gamtos paimtus vėžius, o išaugintus dirbtinai. Šis būdas brangesnis, tačiau taip būtų saugomos jau esančios vėžių populiacijos. Atliekant įvėžinimo darbus, rekomenduojama lygiagrečiai atlikti ir stebėseną dėl sparčiai plintančių invazinių vėžių.

2021 m. rugsėjo 13–30 d. Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai,  gavus Aplinkos apsaugos agentūros specialiosios žvejybos leidimą, sugavo ir į Pietų regiono žuvivaisos skyrių Simne pristatė 257 plažiažnyplių vėžių reproduktorius. Kad vėžių dirbtinio veisimo darbai vyktų sklandžiau, nuspręsta atnaujinti ryšius su Lenkijos vidaus vandenų žuvininkystės instituto mokslininkais, kurių įdiegtos technologijos duoda puikių rezultatų.

Gana greitai dirbtinėje aplinkoje adaptavęsi vėžiai netrukus pradėjo veistis. Vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vidaus telkinius 2022 m. planu, pirmieji vidutiniškai iki 0,12 g paauginti mažyliai jau įkurdinti naujuose namuose. Kitais metais planuojama tęsti šių bestuburių gyvūnų įveisimo į Lietuvos vandenis telkinius darbus.

2010–2020 m. Žuvininkystės tarnyba į šalies ežerus įvėžino beveik 64 tūkst. vnt. plačiažnyplių vėžių. Tai yra vietinė rūšis. Lietuvoje gyvena įvairiuose vandens telkiniuose: ežeruose, upėse, tvenkiniuose. Patinai subręsta trečiaisiais, o patelės – ketvirtaisiais gyvenimo metais. Jų kūno ilgis mūsų krašto sąlygomis tuo metu būna atitinkamai apie 7 ir apie 8 cm. Gyvena apie 10 metų.