Vilkų skaičius stabilizavosi, tačiau pilkiai trauktis neketina?

Vilkų medžioklės sezonas oficialiai uždarytas. Apžvelgdami rezultatus, specialistai pastebi, kad nors kai kuriuose rajonuose pilkių aktyvumas buvo itin didelis, bendras šalies sumedžiojimo limitas nebuvo pasiektas.

Anykščių rajone – vidutinis sezonas

Pavyzdžiui per praėjusį sezoną, kuris prasidėjo spalio 15 d. ir baigėsi kovo 31-ąją, Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje buvo sumedžioti 7 vilkai. Vietos medžiotojų atstovų vertinimu, šis sezonas buvo „vidutinis“, o stebėjimai rodo, kad vilkų skaičius nei rajone, nei visoje šalyje nemažėja – populiacija sėkmingai stabilizavosi.

Šalies statistika ir lyderiaujantys rajonai

Nors šalyje buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, medžiotojai jo viso neišnaudojo. Visgi tam tikruose regionuose medžioklė buvo itin intensyvi.

Daugiausia pilkių sumedžiota šiose savivaldybėse:

Kaišiadorių r. – 16 vilkų;

Vilkaviškio r. – 13 vilkų;

Ignalinos, Lazdijų ir Šakių r. – po 12 vilkų.

Tai, kad limitas nebuvo išnaudotas iki kovo pabaigos, rodo, jog medžiotojai turėjo galimybę vykdyti veiklą iki pat paskutinės sezono dienos.

Kodėl būtina reguliuoti plėšrūnų skaičių?

Vilkai yra neatsiejama ir svarbi ekosistemos dalis. Jie atlieka „gamtos sanitarų“ vaidmenį – reguliuoja kanopinių gyvūnų populiacijas ir palaiko gamtos balansą.

Tačiau augant jų skaičiui, neišvengiamai didėja konfliktai su žmogumi, ypač dėl daromos žalos ūkiams.

Specialistai išskiria kelias priežastis, kodėl kontroliuojama medžioklė yra būtina:

Populiacijos balansas: Medžioklė padeda išlaikyti sveiką ir subalansuotą plėšrūnų skaičių, kad jie netaptų grėsme kitiems miško gyventojams.

Žalos mažinimas: Reguliuojant skaičių, mažėja išpuolių prieš naminius gyvulius, o tai ypač aktualu ūkininkams.

Darnus sambūvis: Tai leidžia suderinti laukinės gamtos apsaugą ir aktyvią žmogaus ūkinę veiklą.

Apibendrinant sezoną, pabrėžiama, kad svarbiausia – atsakingas ir mokslu pagrįstas požiūris į populiacijos valdymą, užtikrinantis, kad vilkas išliktų mūsų miškų dalimi, tačiau nekeltų kritinio pavojaus kaimo bendruomenėms.