„Akola group“ paukštynų bendrasis pelnas augo 26 proc. iki 87 mln. eurų
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus bei „Kekava Foods“ Latvijoje vienijančio „Akola group“ paukštininkystės verslo pajamos 2025–2026 finansiniais metais augo 8,5 proc., iki 352,5 mln. Eur, o bendrasis pelnas – 26 proc., iki beveik 87 mln. Eur. Skelbiami rezultatai apima laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d.
„Gerus šių metų rezultatus lėmė stabili ir šiek tiek augusi paklausa Baltijos šalyse bei Švedijoje, stiprios pozicijos šviežios paukštienos prekyboje ir gerėjantis paukščių auginimo bei gamybos efektyvumas. Paukščių ligoms trikdant dalies Europos gamintojų veiklą, mūsų įmonės išlaikė stabilų tiekimą klientams. Strateginė verslo kryptis – stiprinti pozicijas Baltijos šalyse, augti Skandinavijoje ir plėsti klientų poreikiams pritaikytų produktų pasiūlą“, – sako paukštininkystės verslo valdybos pirmininkas Andrius Pranckevičius.
Rezultatus stiprino didėjęs efektyvumas ir peržiūrėtas produktų krepšelis
Pasak Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinio direktoriaus Sauliaus Petkevičiaus, šių metų rezultatuose atsispindi kelerius metus nuosekliai įgyvendinti sprendimai – investicijos į paukščių auginimą, efektyvesnę gamybą ir klientų poreikiams pritaikytus produktus. Augo pardavimo apimtys, o prie geresnio rezultato prisidėjo ir peržiūrėtas produktų krepšelis: atsisakyta mažiau pelningų gaminių, daugiau dėmesio skirta pridėtinės vertės produktams. Tai ypač svarbu Baltijos ir Skandinavijos rinkose, kuriose vertinama aukštesnė paukštienos produktų kokybė.
Vienas ryškiausių kelerių metų nuoseklaus darbo rezultatų – išaugusi be antibiotikų užaugintų paukščių dalis. Lietuvos paukštynuose ji palaipsniui didėjo ir praėjusiais finansiniais metais pasiekė 88 proc., Latvijoje – 100 proc.
Kaip teigia paukštynų vadovas, tokį pokytį padėjo pasiekti nuolatinės investicijos į biosaugą, dėmesys paukščių gerovei ir laikymo sąlygoms. Šios priemonės prisidėjo ir prie geresnio auginimo efektyvumo.
„Valdydami visą grandinę – nuo veislinių kiaušinių gamybos ir inkubavimo iki produkcijos pristatymo į prekybos vietas – galime kontroliuoti procesus kiekviename etape ir užtikrinti atsekamumą. Tai svarbu siekiant išlaikyti maisto saugą ir produkcijos kokybę bei užtikrinti patikimą tiekimą. Sektoriuje kylantys ligų valdymo ir maisto saugos iššūkiai primena, kodėl šiam darbui būtinas nuolatinis dėmesys“, – teigia S. Petkevičius.
Pasak jo, konkurencingumą stiprina ir lankstumas – galimybė klientui pasiūlyti reikalingą išpjaustymą, receptūrą, pakuotę ar kitą poreikiams pritaikytą produktą. Tai svarbu tiek tiekiant šviežią vištieną, tiek siūlant kepti ar iš karto vartoti paruoštus gaminius. Tokį prisitaikymą vertina partneriai Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, o jis taip pat atveria galimybių nišinėse eksporto rinkose, kuriose ieškoma specifinius poreikius atitinkančių produktų.
Augant sąnaudoms – dėmesys produktyvumui
Pasak Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovo, 2026–2027 finansiniais metais paukštininkystės verslo sąnaudoms įtaką daro brangstantys pašarai ir energija. Darbo užmokestis per metus augo apie 8 proc., tačiau darbuotojų trūkumas išlieka ryškus ir apsunkina turimų gamybos pajėgumų panaudojimą. Kainas ir tiekimą taip pat veikia karai bei geopolitinė įtampa, o didėjanti šaldytos paukštienos iš Brazilijos ir Ukrainos pasiūla didmeninėje prekyboje stiprina konkurenciją kainomis.
„Šiemet dirbame kitokiomis sąnaudų ir konkurencijos sąlygomis, todėl daugiausia dėmesio skiriame tam, ką galime valdyti: veiklos našumui, produktų pasiūlai ir tiekimo patikimumui. Siekiame kuo efektyviau išnaudoti turimus pajėgumus, išlaikyti produkcijos kokybę ir laiku reaguoti į klientų poreikius“, – sako S. Petkevičius.
Kaip jis pažymi, didesnis pelningumas leidžia daugiau uždirbtų lėšų skirti verslo atnaujinimui ir plėtrai. 2026–2027 finansiniais metais paukštininkystės įmonės Lietuvoje ir Latvijoje planuoja investuoti apie 32 mln. Eur. Investicijos apims esamos įrangos ir infrastruktūros palaikymą bei atnaujinimą, taip pat gamybos modernizavimo ir plėtros projektus.
AB Akola group valdo didžiausią Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę, kurioje dirba daugiau negu 5 tūkst. darbuotojų. Grupės finansiniai metai prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d.
