Demokratų skaidrumo testas naujo skandalo šešėlyje: iš žemės ūkio viceministro reikalaujama grąžinti 15 tūkst. eurų

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ susiduria su dar vienu reputacijos išbandymu. Prokuratūra civilinio proceso tvarka siekia, kad partijos atstovas, žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys Marijampolės savivaldybei grąžintų daugiau kaip 15 tūkst. Eur, kurie, prokuratūros vertinimu, buvo nepagrįstai gauti kaip tarybos nario veiklos išlaidų kompensacija.

Pats K. Spūdys su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia išlaidas iš tiesų patyręs vykdydamas tarybos nario pareigas. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako apie bylą žinojęs ir primena, kad teismo sprendimas dar nėra priimtas. Vis dėlto nauja istorija partiją užklumpa tuo pat metu, kai viešojoje erdvėje jau keliami ir kiti klausimai dėl jos atstovų bei Žemės ūkio ministerijos veiklos.

Prokuratūra siekia susigrąžinti daugiau kaip 15 tūkst. Eur

K. Spūdys vasarą pradėjo dirbti žemės ūkio viceministru, tačiau tuo metu jo atžvilgiu jau buvo pradėtas civilinis procesas.

Prokuratūra teismui pateikė ieškinį, kuriuo siekia, kad politikas Marijampolės savivaldybei grąžintų daugiau kaip 15 tūkst. Eur.

Prokuratūros vertinimu, šios lėšos buvo nepagrįstai išmokėtos kaip tarybos nario veiklos išlaidų kompensacija. K. Spūdys žiniasklaidai teigė su tokiu vertinimu nesutinkantis ir ketinantis savo poziciją ginti teisme.

Jis taip pat tvirtino, kad apie bylą prieš tapdamas viceministru informacijos neslėpė nei nuo institucijų, nei nuo K. Mažeikos. K. Spūdys yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys.

2024 m. atstovaudamas šiai partijai jis kandidatavo į Seimą Marijampolės vienmandatėje apygardoje, o šiuo metu tebėra Marijampolės savivaldybės tarybos narys ir demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas.

K. Mažeika, komentuodamas pavaldinio situaciją, žiniasklaidai sakė, kad kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, negalima daryti išvadų dėl jo atsakomybės.

Skaidrumo kartelę ministras buvo iškėlęs aukštai

K. Mažeika pats pastarosiomis savaitėmis viešai ypač akcentavo skaidrumą ir vadovų atsakomybę. Rugsėjo 24 d., laikinai nušalindamas NMA vadovą Fortunatą Dirginčių, ministras pareiškė: „NMA yra institucija, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas. Todėl iš jos vadovybės reikalauju aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų.“

Ministerija tuomet pradėjo vidaus tyrimą dėl NMA vidaus kontrolės ir korupcijos rizikų valdymo. Tačiau vėliau klausimų kilo jau ir dėl paties ministro kabinete rugsėjo 21 d. vykusio susitikimo, kuriame buvo aptariama konkretaus ūkininko situacija ir dalyvavo F. Dirginčius. LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis prieš susitikimą kreipėsi į NMA vadovą dėl ūkininkui pritaikytos sankcijos, o vėliau susitikimas šiuo klausimu vyko ministro kabinete. K. Mažeika pats spaudimą NMA vadovui neigia.

„Agrobitę“ Generalinė prokuratūra informavo, kad, atsižvelgus į viešai paskelbtą informaciją ir abejones dėl galimai daryto neteisėto poveikio NMA vadovui, STT pradėjo aplinkybių patikslinimą, po kurio bus priimtas procesinis sprendimas.

VTEK taip pat yra informavusi, kad pateiktas aplinkybes nagrinės Komisijos posėdyje ir spręs, ar yra pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva. Tai savaime nereiškia, kad ministro ar kitų susitikimo dalyvių neteisėti veiksmai yra nustatyti – šiuo metu institucijos tik vertina aplinkybes.

J. Vilionio pavardė – dar viename skaidrumo kontekste

Šioje istorijoje minima ir J. Vilionio pavardė, nors jis nėra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys, jo vaidmuo aktualus dabartinės ŽŪM istorijos kontekste. Būtent jis vadovauja Lietuvos žemės ūkio tarybai ir dalyvavo rugsėjo 21-osios susitikime.

Be to, pats J. Vilionis jau yra turėjęs atskirą civilinę „čekiukų“ bylą. 2025 m. Klaipėdos apygardos teismas atmetė jo apeliacinį skundą ir paliko galioti sprendimą, kuriuo Prienų rajono savivaldybei iš jo priteista beveik 11 tūkst. Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Ši byla nėra susijusi nei su K. Spūdžio procesu, nei su dabartiniu NMA epizodu, tačiau ji tampa platesnio fono detale, kuriame viešai diskutuojama apie žemės ūkio politikos veikėjų skaidrumą ir atsakomybę.

L. Bielinis: per rinkimus tokios istorijos neišvengiamai išryškinamos

L. Bielinio vertinimu, reputaciniai klausimai ypač svarbūs tampa prieš rinkimus, kai politinių konkurentų dėmesys kiekvienai klaidai ar silpnai vietai stipriai išauga. Paklaustas, ar tai galėtų būti problema K. Mažeikai, jeigu šis siektų Marijampolės mero posto, politologas neabejojo.

„Taip, tai būtų problema, nes konkurentai akivaizdu, kad iškeltų šį klausimą kaip vieną iš ryškiausių, kaip ydingą K. Mažeikos problemą. Tai natūralu – per rinkimus kiekviena problema, kurią turi, kiekviena klaida, kurią padarei, išryškinama ypatingai“, – sakė jis.

Demokratams skaidrumo klausimas nėra naujas. Šių metų pavasarį iš partijos pasitraukė jos tuometinis pirmininkas ir įkūrėjas Saulius Skvernelis. Jam pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo Valstybinės augalininkystės tarnybos byloje. Ar vienas po kito pasikartojantys reputaciniai skandalai gali paveikti partijos „Vardan Lietuva“ populiarumą?

„Gali paveikti, jeigu šiuos epizodus intensyviai transliuos žiniasklaida ir atkartos šios partijos priešininkai. Jeigu tai bus vienkartinis pastebėjimas, trumpalaikis epizodas, tai visuomenė praktiškai nepastebės“, – pažymi politologas L. Bielinis ir priduria, kad demokratų silpnėjimas nebūtų naudingas koalicijos partneriams: „Demokratai įeina į koaliciją ir valdantiesiems reikalinga, ypač socialdemokratams reikalinga, kad jų partneriai laikytųsi tvirtai, kad į juos būtų galima atsiremti. Kiekvienas centre padarytas sprendimas turi tvarkingai atsiliepti regionuose, savivaldybėse, ir tam reikalinga, kad jų partneriai laimėtų ir savivaldybėse“.