K. Mažeika ragino ūkininkus fiksuoti nuostolius, bet iki šiol nežinomas nei žalos dydis, nei kada ūkininkai sulauks pinigų

Ekstremalioji situacija dėl rugpjūčio 22-osios audros atšaukta, tačiau atsakymų, kokios apimties ir kada ūkininkai galėtų sulaukti finansinės pagalbos, dar nėra. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) „Agrobitei“ nurodė planuojanti kreiptis į Europos Komisiją, bet kol kas neįvardijo nei prašomos sumos, nei pirmųjų kompensacijų mokėjimo datos.

Preliminariais duomenimis, paveikta daugiau kaip 24 tūkst. hektarų žemės ūkio augalų ir pasėlių plotų. Tačiau tai dar nėra pinigais įvertinta žala – jos mastas tikslinamas, o nukentėjusiųjų prašymai savivaldybėse tebėra priimami.

Duomenis pateikė 55 savivaldybės, dalis patikrų dar nebaigtos

„Agrobitė“ primena, kad partijos „Vardan Lietuvos“ į žemės ūkio ministro postą deleguotas  Kęstutis Mažeika rugpjūčio 23 d., tai yra kitą dieną po audros, socialiniame tinkle kvietė žemės ūkio atstovus teikti informaciją apie ūkių patirtus veiklos sutrikimus.

„Kuo daugiau turėsime faktinės informacijos apie situaciją ūkiuose, tuo geriau galėsime įvertinti audros padarinius ir spręsti, kokių veiksmų reikia“, – tuomet rašė ministras.

Vėliau ūkininkai buvo paraginti apie žalą oficialiai pranešti savivaldybėms. Tačiau praėjus beveik mėnesiui vis dar nebuvo aišku, kokio dydžio finansinės pagalbos galėtų sulaukti nukentėję ūkiai ir kada ji būtų pradėta mokėti.

ŽŪM buvo nurodžiusi savivaldybėms informaciją apie audros padarinius pateikti iki rugsėjo 11 d. Ministerijos atsakyme nurodoma, kad rugsėjo 15 d. duomenys buvo gauti iš 55 savivaldybių iš 60.

„Yra savivaldybių, kurios dėl didelio žemės ūkio subjektų kreipinių skaičiaus pateikė tik preliminarius duomenis“, – informuoja ŽŪM.

Pasak ministerijos, labiausiai nukentėjusiose savivaldybėse žalos vertinimo komisijos fiziškai nepajėgia patikrinti visų pažeistų pasėlių plotų. Dalis vertinimų bus atliekama nuimant derlių – tuomet paaiškės, kiek augalų iš tiesų žuvo ir kiek derliaus sunaikinta dėl netinkamų oro sąlygų.

Pagal pirminius duomenis labiausiai paveikti pupų ir žirnių pasėliai. Taip pat nukentėjo avižų, grikių, kviečių, vasarinių miežių, rapsų ir bulvių plotai. Tačiau kiek ūkininkų visoje šalyje kreipėsi dėl žalos įvertinimo, ministerija kol kas pasakyti negali.

Anykščiuose fiksuoti hektarai, o ne nuostoliai eurais

Anykščių rajono savivaldybės atsakymas paaiškina, kokia informacija šiuo etapu buvo renkama.

„Vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos rekomendacijomis, šiuo etapu buvo fiksuojamas stichinio meteorologinio reiškinio padarinių mastas bei pažeisti plotai, o ne nuostolių dydis pinigine išraiška“, – nurodė savivaldybė.

Jos duomenimis, atsakymo pateikimo metu dėl audros padarinių buvo kreipęsi 53 ūkininkai. Paveiktas žemės ūkio augalų plotas sudarė 1 546,26 ha, iš jų 688,98 ha augalai visiškai sunaikinti.

Rugsėjo 11 d. ministerijai savivaldybė išsiuntė 52 pareiškėjų duomenis. Iki tos dienos komisija dar nebuvo spėjusi įvertinti dešimties pareiškėjų prašymų. Savivaldybė paaiškino, kad per nustatytą trumpą terminą surinkti ir įvertinti informaciją buvo itin sudėtinga, o prašymai gaunami ir toliau.

Paklausta, ar nukentėjusiems ūkiams ketinama padėti vietos lėšomis, savivaldybė atsakė, kad mero rezervo panaudojimas tuo metu nebuvo numatomas.

Dėl negautų pajamų – atskiro paaiškinimo nėra

Ministerijos pasiteiravus ne tik apie žalos mastą, bet ir apie tai, kas į ją įtraukiama: tiesioginės išlaidos, sunaikintas turtas ar ir negautos pajamos, ŽŪM nurodė, kad savivaldybės merui teikiamame prašyme turi būti įvardyta žalos atsiradimo data, dydis, pobūdis ir aplinkybės, priežastinis ryšys su krizės ar ekstremaliosios situacijos poveikiu. Taip pat reikia pateikti žalos dydį arba patirtas išlaidas – tiesioginius nuostolius – pagrindžiančius dokumentus.

Tačiau ministerija nepaaiškino, ar ir kaip būtų vertinamos ūkininkų negautos pajamos – pavyzdžiui, dėl prarasto derliaus ar sustojusios gamybos.

Prašymams – treji metai, tačiau tai nėra kompensacijos garantija

Ekstremaliosios situacijos atšaukimas neužbaigia prašymų dėl per audrą patirtos žalos priėmimo. ŽŪM primena, kad dėl valstybės paramos galima kreiptis į savivaldybę ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.

Rugsėjo 11-oji buvo savivaldybėms nustatytas informacijos pateikimo ministerijai terminas, o ne galutinė ūkininkų prašymų priėmimo diena. Pats prašymo pateikimas taip pat negarantuoja, kad nurodyta žala bus atlyginta – kiekvienas atvejis vertinamas pagal valstybės paramos teikimo tvarką.

Kalbėdama apie šią nacionalinę tvarką, ministerija paaiškino, kad paramos gali prašyti ir neapsidraudę ūkio subjektai. Tačiau jeigu iki žalos atsiradimo Lietuvos rinkoje buvo siūlomas atitinkamas turto draudimas, o ūkis juo nepasinaudojo, parama negali viršyti pusės žalos dydžio.

Kitaip vertinami nuostoliai, nuo kurių apsidrausti nebuvo galimybės.

„Parama dėl nuostolių, kurių draudimo rinka Lietuvoje apskritai nedraudžia, skiriama vadovaujantis tvarkos apraše nustatyta tvarka, netaikant apribojimų dėl draudimo“, – nurodė ŽŪM.

Tai reiškia, kad netaikomas būtent apribojimas dėl nepasinaudojimo draudimu, o ne pažadama atlyginti visą žalą. Jeigu turtas buvo apdraustas ir draudimo išmoka gauta, ministerijos teigimu, valstybės parama negali viršyti skirtumo tarp žalos dydžio ir draudimo išmokos.

Terminai pratęsti, finansinės pagalbos dydis dar neįvardytas

Paklausta, kokių konkrečių pagalbos priemonių jau imtasi, ŽŪM išvardijo darbų terminų pratęsimą, lankstesnį paramos reikalavimų taikymą ir galimybę kreiptis į ILTE dėl paskolų apyvartiniam kapitalui bei biologiniam turtui įsigyti.

Rugsėjo 16 d. viešame pranešime ministerija jau paskelbė ir apie papildomus patvirtintus palengvinimus: tarpinių pasėlių per žiemą sėjos terminas pratęstas iki spalio 1 d., o ūkinių gyvūnų neturintiems pareiškėjams pievų ir kraštovaizdžio elementų nušienavimo terminas – iki spalio 30 d. Atskiroms pareiškėjų grupėms šienavimo reikalavimai šiemet netaikomi.

Ministerija taip pat patvirtino planuojanti kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos audros žalai kompensuoti. Tačiau konkrečios sumos, kuri būtų skirta nukentėjusiems ūkiams, ir mokėjimo grafiko atsakymuose nepateikė.

Į klausimą, kada ūkininkai realiai galėtų tikėtis pirmųjų kompensacijų iš galimos Europos Komisijos paramos, ŽŪM atsakė: „Įprastai EK skirtos lėšos turi būti galutinai panaudotos kitų metų I pusmetyje.“

Tai paaiškinimas apie įprastą skirtų lėšų panaudojimo terminą, o ne patvirtinta išmokų pradžia. Neįvardyta ir suma, kurios Lietuva ketina prašyti Europos Komisijos.

„Dėl sumos dydžio šiuo metu atsakyti negalime, kadangi neturime visų duomenų“, – atsakyme pažymi ŽŪM.