D.Matulionis: Nausėda su Coale'u kalbėjo apie JAV interesą pirkti baltarusiškas trąšas

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale'u metu aptarė Vašingtono interesą pirkti baltarusiškas trąšas, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis. Vis dėlto, anot jo, Lietuva JAV spaudimo dėl galimo trąšų tranzito atnaujinimo nepatiria.

„Buvo apie tai kalbama prieš gerą savaitę ir dar anksčiau buvo kalbama, bet tai nebuvo spaudimo forma. Tai buvo konstatavimas, kad Amerikai būtų naudinga, ir klausimas, kaip mes reaguotume, ar svarstytume tokį variantą“, – trečiadienį LRT radijui sakė D. Matulionis.

Pasak prezidento patarėjo, Lietuva žino apie JAV interesą įsigyti pigesnių baltarusiškų trąšų, tačiau Vašingtonas Vilniui nekelia sąlygų dėl jų tranzito.

„Niekas mūsų nespaudžia nusileisti Trumpo administracijai. Mes žinome, kad Amerika yra suinteresuota pigiomis baltarusiškomis trąšomis, apie tai buvo kalbėta. Nėra keliamos kažkokios sąlygos ar spaudimas“, – pabrėžė jis.

„Tai yra JAV ir Baltarusijos klausimas. Jeigu tranzitas eitų, nebūtinai jis turi būti per Lietuvos teritoriją, todėl kodėl mes turėtume specifiškai būti informuoti apie šitą susitarimą, man nelabai aišku“, – teigė prezidento patarėjas.

Kartu jis priminė, kad šiuo metu galioja Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijai. „Yra ES sankcijos, kurios veiks iki vasario mėnesio“, – sakė D. Matulionis.

D. Matulionio teigimu, dėl sankcijų Baltarusijai ateities turės spręsti visos ES valstybės, o 2027 m. pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva negalės viena nustatyti sprendimo.

„Tai yra visų Europos valstybių klausimas. Pirmininkaujanti valstybė neprimetinėja savo darbotvarkės, savo klausimų, todėl šiuo atveju, kokia vasario pabaigoje susiformuos nuostata, tokia ir bus“, – aiškino prezidento patarėjas.

Vis dėlto, anot jo, šiuo metu nėra pagrindo švelninti požiūrį į Minską, nes Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą nėra pasikeitęs.

„Norėčiau pabrėžti – šiandien nėra jokių pasikeitimų Baltarusijos pusėje į teigiamą pusę. Visų pirma, Baltarusija yra ir greičiausiai liks svarbiausia Rusijos rėmėja kare prieš Ukrainą“, – kalbėjo D. Matulionis.

„Jeigu amerikiečiams pavyktų atitraukti Baltarusiją nuo Rusijos, tai, be abejo, būtų esminis pokytis. Šioje vietoje mes linkime sėkmės, bet tuo pačiu matome, kad tai sudėtinga, nes Lukašenka jau 32 metus yra valdžioje ir tokių bandymų buvo anksčiau. Todėl sveikiname pastangas, bet palaukime dar penkis mėnesius – situacija gali labai greitai pasikeisti“, – pabrėžė jis.

D. Matulionis taip pat atmetė svarstymus, kad JAV karių buvimo Lietuvoje klausimas galėtų būti siejamas su Vilniaus pozicija dėl baltarusiškų kalio trąšų.

„Vakar sulaukėme konkretaus, aiškaus patvirtinimo, kad JAV kariai grįžta. Buvo daug spekuliacijų, kad šis klausimas siejamas su kalio trąšų klausimu“, – teigė prezidento patarėjas.

„Amerikiečiai, matydami mūsų transatlantinį nusiteikimą ir siekį vystyti santykius su Amerika, priėmė sprendimą dar nepasibaigus karo sekretoriaus Hegsetho inicijuotai pajėgų peržiūrai Europoje. Tai labai svarbus sprendimas“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie paties Minsko galimybes tiekti kalio trąšas JAV, D. Matulionis atkreipė dėmesį į Aliaksandro Lukašenkos pareiškimus, kad Baltarusija šiuo metu neturi tam reikalingų laisvų pajėgumų.

„Pats Lukašenka pasakė, kad neturi pajėgumų. Jeigu iš tikrųjų vyksta kažkokios derybos, tai nebūtų išėję į viešumą. Matyt, kad, kaip sakant, vyresnysis brolis pasakė: neužsižaiskite jūs čia su Amerika, nes gali būti tam tikra reakcija“, – svarstė patarėjas.

Anot jo, Lietuvai taip pat būtų nepriimtina, jeigu dideli baltarusiškų trąšų kiekiai JAV būtų gabenami per Rusijos teritoriją, nes tai generuotų papildomas pajamas Maskvai.

„Sankcijos veikia ir vienu, ir kitu atveju, tad situacija čia nesikeičia. Mes nenorėtume, kad amerikiečiai vežtų kalio trąšas per Rusiją, nes tai būtų papildomos pajamos Rusijos karo mašinai. Todėl šioje vietoje yra tam tikras subtilumas“, – aiškino D. Matulionis.

„Jeigu amerikiečiai iš tikrųjų imtųsi dideliais kiekiais pirkti iš Baltarusijos ir vežti per Rusijos teritoriją, mes irgi turėtume tai suvokti. Bet kalbamasi ne tik su mumis, kalbamasi ir su kitomis regiono valstybėmis. Kol kas esame vieningi ir jokio nusileidimo aš nematau – nei iš mūsų, nei iš kitų regiono valstybių“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad Vašingtonas rengia didelį susitarimą dėl kalio pirkimo iš Baltarusijos. JAV vadovas teigė, kad baltarusiškas kalis galėtų kainuoti mažiau nei šiuo metu iš Kanados perkama produkcija.

Kaip skelbė ELTA, premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį teigė, kad JAV į Lietuvą dėl tranzito nesikreipė, o Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir Užsienio reikalų komiteto vadovas Remigijus Motuzas tikino šiuo metu nematantys pagrindo keisti sankcijų Baltarusijai politikos. 

Tuo metu europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo svarstyti galimybę atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą su sąlyga, kad Baltarusija leistų per savo teritoriją į Lietuvą gabenti ukrainietiškus grūdus. 

Politiko vertinimu, dabartinė situacija naudinga Rusijai, nes dalis baltarusiškų trąšų gabenama per jos uostus.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu tai, kad Lietuva iš anksto nežinojo apie Vašingtono ir Minsko pokalbius dėl trąšų, pavadino Lietuvos diplomatijos pralaimėjimu. Jis taip pat svarstė, kad JAV interesas pirkti baltarusišką kalį gali būti susijęs su Vašingtono santykiais ir derybomis su Kanada.

D. Trumpo administracija pastaruoju metu aktyvina dialogą su Minsku. Praėjusią savaitę Baltarusija paleido 25 kalinius, o JAV panaikino sankcijas dviem Baltarusijos bendrovėms.