Kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus
Vis daugiau žmonių stengiasi mažinti cukraus vartojimą, nes tai svarbu gerai savijautai ir sveikatai. Tačiau perkant ne visada paprasta suprasti, kiek cukraus iš tiesų yra maisto produktuose. Ką iš tikrųjų reiškia užrašai etiketėse: „be cukrų“, „nepridėta cukrų“ ar „mažai cukrų“? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai vartotojams paruošė trumpą gidą, kaip geriau suprasti ženklinimą ir teisingai pasirinkti norimą produktą.
„Ženklinimas yra labai svarbi informacijos dalis, kurią vartotojas gauna apie maisto produktą. Todėl maisto etikečių skaitymas turėtų tapti įpročiu, padedančiu pasirinkti tuos produktus, kurie geriausiai atitinka lūkesčius ir mitybos poreikius. Siekiant pasirinkti sveikatai palankesnį maistą, pavyzdžiui, turintį mažiau cukrų, svarbu vertinti produktą ne tik pagal dėmesį atkreipiančius teiginius, tačiau ir pagal kitus svarbius kriterijus – sudėtį, maistingumą, į kuriuos įsigilinus tampa daug lengviau pasirinkti, – pažymi Ilona Drulytė, VMVT Maisto skyriaus patarėja.
Kur ieškoti informacijos apie cukrų?
Maisto produktų etiketėse pateikiamas sudedamųjų dalių sąrašas, kuriame visi ingredientai išvardijami mažėjimo tvarka – nuo didžiausio iki mažiausio kiekio. Skaitant šį sąrašą galite sužinoti, ar produkte yra pridėtinių cukrų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į maistingumo deklaraciją, kuri etiketėje dažniausiai pateikiama lentelės forma. Joje nurodoma maisto energinė vertė bei pagrindinių maistinių medžiagų kiekiai: riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų, druskos. Maistingumo deklaracijoje nurodomas visų maiste esančių cukrų kiekis – tiek natūralių, tiek pridėtinių.
Kuo skiriasi terminai „cukrus“ ir „cukrūs“?
Maisto produktų etiketėse dažnai sutinkami terminai „cukrus“ ir „cukrūs“, tačiau jie reiškia ne tą patį.
Cukrus – vienaskaita, bendrinis pavadinimas vienam specifiniam cukraus tipui, disacharidui, vadinamam sacharoze arba stalo cukrumi. Tai saldi kristalinė medžiaga, gaunama iš cukranendrių ar cukrinių runkelių.
Cukrūs – daugiskaita, apima įvairius cukraus tipus, tokius kaip: monosacharidai (pavyzdžiui, gliukozė, fruktozė) ir disacharidai (pavyzdžiui, sacharozė, laktozė), išskyrus poliolius. Šie cukrūs gali būti ir natūraliai randami vaisiuose, daržovėse, pieno produktuose ir kituose maisto produktuose.
Taigi, kalbant apie sveikatai palankius pasirinkimus, reikia kalbėti ne tik apie cukrų (sacharozę), bet ir apie kitus cukrus (gliukozę, fruktozę ir kt.).
Kaip iššifruoti skirtingus teiginius ant pakuočių?
Maisto gamintojai, norėdami atkreipti dėmesį į tam tikras maisto produkto savybes, papildomai gali nurodyti užrašus (teiginius) dėl cukrų kiekio maiste. VMVT specialistai primena, ką reiškia šie teiginiai:
teiginys „BE CUKRŲ“ – gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g cukrų. Tai apima visus cukrus: ir natūralius, ir pridėtinius.
teiginys „NEPRIDĖTA CUKRŲ“ – nurodomas tik tuo atveju, jei į produktą nebuvo įdėta jokių monosacharidų arba disacharidų, arba bet kokių ingredientų, naudojamų saldinti, pavyzdžiui, medaus, sirupų ar pan. Tačiau maisto produktas gali turėti natūralių cukrų. Todėl produktų, į kuriuos nebuvo pridėta cukrų, bet jų yra natūraliai sudedamosiose dalyse, be užrašo „Nepridėta cukrų“ ženklinime privaloma nurodyti: „PRODUKTO SUDĖTYJE YRA NATŪRALIŲ CUKRŲ“.
teiginys „MAŽAI CUKRŲ“ reiškia, kad kieto 100 g produkto yra ne daugiau kaip 5 g arba skysto 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 2,5 g cukrų.
VMVT primena, kad, norint geriau atpažinti mažiau cukrų turintį maistą, neužtenka tik žvilgtelti į reklaminį užrašą ant pakuotės – labai svarbu skaityti ir suprasti maisto etiketes, nes tik gerai žinant, ką reiškia kiekvienas teiginys, galima teisingai pasirinkti sveikatai palankesnius ir mažiau cukraus turinčius produktus.
