„Naminuko Uoga“ – šeimos svajonė, virtusi ūkiu

Dar prieš kelerius metus Ustukių kaimo pakraštyje plytėjo įprasti laukai, o šiandien ant vaizdingo Mūšos šlaito mėlynuoja šilauogių krūmai. Šį ūkį savo rankomis sukūrė jauna Irmanto ir Simonos Namavičių šeima, po dešimties emigracijoje praleistų metų sugrįžusi į gimtinę. Čia jie ne tik augina uogas, bet ir kuria ateities planus, įrodydami, kad ryžtas, darbas ir meilė savo kraštui gali virsti sėkmingu šeimos verslu.

Iš emigracijos – į nuosavą ūkį 

Bendrą gyvenimą Irmantas ir Simona pradėjo emigracijoje Anglijoje, kur praleido dešimt metų. Tačiau vyriausiajai dukrai Gustei atėjus laikui pradėti lankyti mokyklą, šeima nusprendė grįžti į Lietuvą ir įsikurti Irmanto gimtajame Ustukių kaime. Tiesa, pats Irmantas su tėvais čia atsikraustė dar būdamas trejų metų, todėl būtent šį kaimą ir laiko savo gimtaisiais namais. 

Jau septynerius metus Irmantas su broliu Gintaru rūpinasi šeimos grūdinių kultūrų ūkiu. Pasidaliję dirbamą žemę, jie ūkį perėmė po netikėtos tėčio mirties. Tačiau šilauogių auginimas – jau paties Irmanto ir jo žmonos Simonos svajonės išsipildymas. Mintis įkurti šilauogių ūkį juos lydėjo ne vienerius metus, o sugrįžus į Lietuvą atsirado galimybė pagaliau šį sumanymą įgyvendinti. 

Darbai ūkyje broliams nebuvo naujiena – prie jų abu buvo pratę nuo mažens. Irmantas prisimena, kad tėčiui padėdavo dar paauglystėje. „Jau penkiolikos metų ardavau žemę. Rugsėjį, prasidėjus mokslo metams Ustukių mokykloje, pirmiausia eidavau ne į pamokas, o važiuodavau į laukus dirbti žemės. Tik vėliau skubėdavau į mokyklą. Baigęs Joniškėlio žemės ūkio technikumą įgijau mechaniko specialybę“, – pasakoja Irmantas Namavičius. 

Simona kilusi iš Narteikių kaimo, baigusi tą pačią Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą. Iš karto po mokslų abu su Irmantu išvyko dirbti į Angliją. Sugrįžusi į Lietuvą Simona įsidarbino visai šalia Pasvalio įsikūrusiame UAB „Linas Agro“ Grūdų centro Pasvalio rajono elevatoriuje laborante. Jos darbas ypač svarbus vasaros ir rudens grūdų supirkimo sezono metu. Laboratorijoje Simona atlieka pirminius atvežto derliaus kokybės tyrimus – nuo nustatytų rodiklių priklauso grūdų klasė ir galutinė jų supirkimo kaina ūkininkams. 

Irmantas darbus nuosavame ūkyje derina su operatoriaus pareigomis UAB „Kurana“. Prasidėjus aktyviam ūkininkavimo sezonui, jo dienos tampa ypač intensyvios – tenka aukoti ne tik laisvalaikį, bet ir poilsį. Kartais miegui lieka vos trys valandos per parą, tačiau per patį darbymetį kitaip, anot ūkininko, tiesiog neįmanoma suspėti.

Šilauogės jau džiugina derliumi 

Šiuo metu Namavičių ūkyje auga apie du tūkstančius šilauogių krūmų. Visus šilauogyno įrengimo darbus šeima atliko savo jėgomis. Prieš imdamiesi naujos veiklos Irmantas ir Simona vyko semtis žinių į Marijampolės rajone įsikūrusį ūkį „NoriuUogu.lt“, kuriame pradedantiesiems augintojams rengiami specializuoti seminarai ir praktiniai mokymai. Įgytos žinios jiems labai pravertė, nes šilauogių auginimas buvo visiškai nauja sritis. 

Būtent iš šio ūkio Namavičiai įsigijo ir visus sodinukus. Atvykę specialistai ne tik juos atvežė, bet ir patarė, kaip taisyklingai sodinti krūmus, kad nebūtų per giliai. 

„Dirbome daug ir sunkiai. Viską įsirengėme savomis lėšomis. Pirmiausia draugas ekskavatoriumi iškasė gilias tranšėjas, o į sodinimo talką pasikvietėme giminaičius – padėti atvažiavo net iš Kauno. Visą laistymo sistemą įsirengiau pats. Kad būtų patogiau pasiekti upę, stačiame šlaite išsikasiau laiptus. Mums labai pasisekė, kad ūkis įsikūręs prie Mūšos – kitu atveju būtų tekę kasti tvenkinį. Šilauoges laistyti reikia nuo pat ankstyvo pavasario, kas kelias dienas, jeigu labai karšta, laistome kasdien“, – apie ūkio kūrimą pasakoja Irmantas, jam paantrina Simona. 

Šilauogės derėti pradėjo vos įveisus ūkį, šis sezonas – jau trečiasis. Pirmaisiais metais derlius buvo kuklus, o šiemet uogų užderėjo gerokai daugiau. Prekyba prasidėjo liepos pradžioje, o pirkėjų netrūksta. Uogas skina visi šeimos nariai. Darbo netrūksta, ypač tuomet, kai vienas užsakymas siekia 15, 30 ar net daugiau kilogramų. Todėl derliaus nuėmimo metu tenka suktis sparčiai, kad pirkėjus pasiektų pačios šviežiausios uogos. 

Šilauogėmis Namavičiai aprūpina ne tik Pasvalio krašto gyventojus. Šviežios uogos keliauja ir į aplinkinius rajonus – Biržus, Pakruojį, Panevėžį, o nuolat augantis pirkėjų ratas rodo, kad kokybiškų lietuviškų uogų paklausa išlieka didelė. Pasak ūkininkų, susidomėjimas šilauogėmis nuolat auga – vieni apie ūkį sužino iš pažįstamų rekomendacijų, kiti uogas užsisako per ūkio feisbuko paskyrą „Naminuko Uoga“.

Pravardė tapo prekės ženklu 

Paklaustas, kaip gimė pavadinimas „Naminuko Uoga“, Irmantas tik nusišypso. Pasirodo, idėja kilo visai natūraliai – nuo vaikystės jis turi pravardę Naminukas. 

„Nuo mažų dienų mane visi vadindavo Naminuku. Taip buvo paprasčiau sutrumpinti mano pavardę. Dabar ir visą mūsų šeimą pažįstami vadina ne Namavičiais, o Naminukais. Taip ir gimė šilauogyno pavadinimas. Ilgai galvoti nereikėjo – išgirdę pavadinimą pažįstami iš karto supranta, kad tai mūsų ūkis.“

Planuose – ne tik šilauogės 

Namavičiai prisipažįsta, kad šilauoges mėgsta ne tik auginti, bet ir patys jomis mėgautis. Uogyno nepurškia jokiomis cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis, todėl uogas galima skinti ir valgyti tiesiai nuo krūmo. Prie derliaus nuėmimo prisideda visi trys šeimos vaikai. Pasak Simonos, jie turi nuo mažens nebijoti darbo ir suprasti, kad kiekvienas uždirbtas euras reikalauja pastangų. 

Jau šį rudenį Namavičiai planuoja visą šilauogyną aptverti tvora, nes krūmelius itin mėgsta stirnos. Aplinkiniuose laukuose jų ganosi ištisos bandos, todėl nuostolių išvengti nepavyksta. 

„Kol kas į tai žiūrime su šypsena. Praėjusią žiemą nušalo nemažai krūmelių viršūnių, kurias vis tiek būtų reikėję nukarpyti. Stirnos tą darbą atliko už mus, tad bent jau sutaupėme laiko“, – juokiasi Irmantas.

Šiandien vien šilauogėmis šeimos planai neapsiriboja. Artimiausioje ateityje ūkyje turėtų atsirasti obelų bei sausmedžių. Pasak ūkininkų, molingas dirvožemis šioms kultūroms yra palankus – jis ilgiau išlaiko drėgmę, svarbu tik, kad žemė neužmirktų. 

Šiuo metu ūkyje auga dviejų veislių šilauogės, tačiau ateityje Namavičiai plantaciją ketina dar labiau plėsti. Veikliai jaunai šeimai netrūksta nei idėjų, nei ryžto jas įgyvendinti.