Panevėžio rajone pūva ūkininkų derlius: „Žmonės yra neviltyje“

Dėl rugpjūčio 22-ąją Lietuvą stipriai paveikusios audros padarinių Vyriausybė buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Vertinant surinktus duomenis ir institucijų informaciją, konstatuota, kad audros padariniai apima didesnę teritoriją nei atskirų savivaldybių ribos, o dalis reikšmingų pasekmių žemės ūkiui dar tik aiškėja. 

Apie tai kalbamės su Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakaniene.

Sakote, kad iki šiol pagal gautus prašymus vykstate apžiūrėti rajono ūkių. Kokius matote vaizdus?

Pirmadienį nuvykome į Smilgių ir Naujamiesčio seniūnijas. Dar žiemą gamta labai pakenkė itin jautrioms kultūroms, ypač obelims. Šiuo metu turime apie 50 procentų obelų, kurias reikia šalinti. Praūžusi audra, žinoma, nepagailėjo ir medelynų, tačiau daugiausia pakenkė daržoves auginantiems ūkininkams. Yra ir kitokių nuostolių, tačiau dėl daržovių, sakyčiau, yra tragiška padėtis. Bėda yra ir ta, jog minėtos kultūros nuo audros – stiprios liūties ir vėjo – nėra draudžiamos. Tik nuo krušos. Pas mus jos nebuvo. Elektros nebuvimas taip pat padarė žalos. Minėtose seniūnijose tikrai išvydome liūdną vaizdą. Pavyzdžiui, bulvės guli vandenyje.

Matėme, kad ūkininkas stengiasi kaip įmanoma daugiau išsaugoti šių daržovių, tačiau tai daryti – gana sudėtinga. Juolab kad yra sutartys su prekybos tinklais. Žmonės yra neviltyje. Šie metai ūkininkams – tikri išbandymų metai. Pas vieną ūkininką apžiūrėjome svogūnais ir bulvėmis apsodintus plotus, tai apie 80 procentų daržovių yra apimtos puvinio. Likusius 20 procentų gal pavyks išsaugoti.

Kai kurie nuostoliai nėra kompensuojami. Tad kas toliau? Kaip padėti ūkininkams?

Rugsėjo 12 dieną buvo atvykęs žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, su kuriuo diskutavome šia jautria tema, aptarėme, kaip būtų galima padėti žmonėms, kaip būtų galima kompensuoti nuostolius. Bandysime suremti pečius. Kadangi šiuo metu tikslių duomenų dar neturime – patikslintus, kurie apibendrins patirtą žalą, ministerijai turime pateiki iki rugsėjo 30-osios.

Po šios datos mes jau žinosime, kiek tiksliai hektarų buvo sunaikinta. Pats ministras kalbėjo, jog reikia rasti sprendimą. Surinkusi tikslius duomenis Žemės ūkio ministerija bandys derėtis su atitinkamomis Europos Sąjungos institucijomis.

Kita vertus, mes ne vieninteliai Europoje, nukentėję nuo gamtos stichijų – meteorologiniai reiškiniai vietovės nesirenka.