Dešimtmetį Obelių seniūnijoje darbuojasi Janina Šablinskienė, vietinių švelniai Janyte vadinama. Jos pagrindinis rūpestis – visi gražieji Obelių gėlynai prie seniūnijos pastato, miesto aikštės, klebonijos, parkelio, stoties, poliklinikos, bendruomenės centro.

„Einu ir noriu“

Pasak seniūnijos darbuotojų, Janytė daro viską, kad tik Obeliuose būtų gražiau, todėl neskaičiuoja darbo laiko valandų, nežiūri ir poilsio ar šventinių dienų.

Pati seniūnijos darbininkė J. Šablinskienė šypsosi, kad jai darbas, kaip vaikui vaikų darželis

„Kaskart einu ir noriu“, – juokėsi moteris.

Iki darbo seniūnijoje pašnekovė darbavosi pašte, bendrovėje, po to atliko viešuosius darbus seniūnijoje. Čia buvo pastebėta jos meilė augalams, todėl darbščiai moteriai buvo pasiūlyta įsidarbinti seniūnijoje ir būti atsakingai už Obelių miesto gėlynus.

Negražių nėra

„Negaliu pasakyti iš kur ta meilė gėlėms. Dirbu ir tiek. Man visos gėlės gražios. Svarbu viską daryti su meile, pasodini, prižiūri, laistai, tręši, kad jos nenumirtų. Numestas šiukšles gali rytoj surinkti, o čia augalas, jam reikia kasdienės priežiūros, kitaip jis nebujos. Per karščius su vyru Algiu anksti ryte ir vėlai vakare laistydavome gėles, kad tik jos prigytų, kad tik augtų. Juk kai kaitra, gėlėms nepasakysi, kad mums savaitgalis. Šią vasarą buvo dienų, kai abu kas dvi valandas lėkėme laistyti augalų ir labai džiaugiamės, kai jie prigijo ir žydėjo“, – pasakojo J. Šablinskienė.

Tenka ir pasiginčyti

Paklausta kodėl tai stengiasi, moteris kukliai šypteli, kad nori, jog seniūnijoje būtų gražu.

„Mūsų seniūnė Jūratė Šinkūnienė labai stengiasi ir vis sako, kad reikia kuo daugiau, kuo įvairesnių, kuo gražesnių gėlių. Sodiname augalus ir auginame patys. Aišku, talkininkauja ir kitos moterys, genime, laistome, ravime, kai reikia daugiau jėgos, padeda vyrai. Mums Ingrida Trumpaitė iš savivaldybės (Rokiškio rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja – autorės past.) daug padeda, pataria. Visai neseniai pasodinome papildomai 1600 tulpių ir narcizų svogūnėlių, tiek pat buvome jų pasodinę ir pernai“, – pasakojo moteris.

Į klausimą ar visada sutinka su I. Trumpaitės nuomone, pašnekovė šypteli, kad visaip būna, tenka ir pasiginčyti, ir savo nuomonę pasakyti.

„Bet galiausiai sutariame“, – nusijuokė J. Šablinskienė.

Prisirenka sėklų

Kasmet ji iš Obelių gėlynų pati prirenka sėklų, o po to iš jų augina daigelius, todėl seniūnijai jų mažiau reikia įsigyti. Iškart po naujų metų seniūnijos salėje į daigyklas ji prisėja vasarinių gėlių, sustato ant palangių, stalų, nes čia šilta ir taip augina iki pavasario, kai jau bus galima sodinti lauke.

Pastaruosius dvejus metus Janina pati priaugino žioveinių, o po naujųjų metų sės patagoninę verbeną, nes taip jai patarė I. Trumpaitė,

„Vasarinėms gėlėms seniūnija gal ir sutaupo pinigų“, – šypteli J. Šablinskienė. 

Prikelia gyvenimui

Janytei gėlės – visas gyvenimas. Jas moteris sodina, persodina, stebi kokiomis sąlygomis augalai geriau veši, kas jiems nepatinka ir ką mėgsta. Todėl labiausiai moteriai širdį skauda, kai jaunimas išlaužo, išrauna ir išmėto jos puoselėtas gėles. Laimei, kad šiemet įrengtos vaizdo kameros padeda sudrausminti chuliganus.

Janytė pati sodina gėles, pikuoja, daugina, prižiūri, laisto. Nors pas ją namuose pilna oranžerija gėlių, tačiau ji nešasi namo, atrodo, senus, suniokotus ir mirštančius augalus, juos persodina, rūpinasi ir džiaugiasi, kai „nurašyta: gėlė prisikelia naujam gyvenimui.

Aušra Malinauskienė ("Rokiškio Sirena")