Krovos įmonės: didesni geležinkelių tarifai neigiamai paveiks uostą ir visą sektorių

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių gabenimo bendrovei „LTG Cargo“ nuo kitų metų pradžios didinant paslaugų įkainius 10-30 proc., o kai kurių jų sudėtinių dalių – iki 57 proc., Klaipėdos uosto krovos įmonių vadovai tikina, kad dėl to nukentės ne tik uosto įmonės, bet ir visas transporto bei logistikos sektorius.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus sako, kad įmonė apie pokyčius sužinojo likus dviem mėnesiams iki jų įsigaliojimo.

„Esame labai nustebę tokiu pasiūlymu ir mąstymu, kaip galima taip verslams pasakyti likus dviem mėnesiams iki metų pabaigos, kad nuo kitų metų jums kaina tiek didės. Versle taip nedaroma“, – žurnalistams ketvirtadienį Klaipėdoje teigė L. Rimkus.

Anot jo, geležinkeliais gabenamų krovinių srautai yra mažėjantys, o pakilę tarifai dar labiau „nuskurdins“ „Lietuvos geležinkelius“. „Kaip žinia, visa geležinkelių infrastruktūra yra sukurta aptarnauti didžiuliam tranzitiniam srautui. Srauto nebeliko, o pinigai išlaikymui liko. Tai reikia rasti formulę, kad kroviniai, keliaujantys į Klaipėdą, neturėtų apmokėti tų dedamųjų, kas yra Lietuvoje nenaudojamos infrastruktūros“, – sakė L. Rimkus.

Anot jo, vienas sprendimo būdų galėtų būti ES lėšos infrastruktūros išlaikymui iki geresnių laikų, kitas būdas – taikyti tikrąją kainą Klaipėdos krypčiai. 

„Lietuvos geležinkelių“ pervežimo tarifai yra du kartus aukštesni nei pervežimo kaina Europoje. Jau dabar Lietuvos gamintojai diskriminuojami. Ne uostas diskriminuojamas, ne kompanijos, kurios krauna krovinius, bet gamintojas, kuris turi apsunkintą prieigą prie pasaulio rinkų ir negali pasinaudoti (...) geležinkelio transportu“, – aiškino L. Rimkus.

Jis teigė, kad padidinus tarifus bei pradėjus veikti naujai sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinei sistemai, vadinamajam e. tollingui, kuris, pasak L. Rimkaus, taip pat pabrangins krovinių gabenimą, grūdų pardavėjai rinksis ne Klaipėdą, o Rygos uostą.

„Achemos grupės“ valdomos bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) vadovas Vitalijus Muštukas teigė, kad tikėtina, jog ateityje geležinkelių paslaugos brangs toliau.

„Susitikimo metu „Lietuvos geležinkeliai“ mums davė suprast, kad šitas pabrangimas, kuris ateina, (...) nėra vienkartinis ir 2027 metais mes galim tikėtis dar vieno pabrangimo, kuris nebūtinai bus mažesnis negu šis“, – kalbėjo V. Muštukas.

Anot jo, padidinus tarifus vienas vagonas galėtų pabrangt apie 10 eurų, o vežimas geležinkeliais nuo Klaipėdos geležinkelio stoties iki uosto galėtų siekti 1,5 euro už toną. 

L. Rimkus teigė, kad tarifų didinimas gali iššaukti infrastruktūros brangimą pramonei, siekiančiai ateiti į pasaulio prekybos rinkas per Klaipėdos uostą, todėl ji ieškos kitų kelių. „Yra 1 mln. tonų žemės ūkio produkcijos, kuri jau didele dalimi važiuoja į Rygos uostą ir, mūsų žiniomis, Rygos uostas, kuris patyrė išties dideles netektis, jis suspendavo bet kurių mokesčių kėlimą. Tai yra valstybės sprendimas“, – teigė L. Rimkus.

„Netgi mes esam kviečiami investuoti į Rygos uostą ir ten veikia daug Lietuvos pramonės. Yra kuriami nauji terminalai su lengvatinėmis sąlygom“, – pridūrė jis.

Kaip teigia LJKKA, „LTG Cargo“ nurodė, kad įkainiai didinami siekiant prisitaikyti prie rinkos pokyčių, išlikti konkurencingais ir gerinti paslaugų kokybę.