Premjerės sudaryta komisija tirs Veterinarijos tarnybos darbuotojos neteisėtą atleidimą

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorės Audronės Mikalauskienės galimą tarnybinį nusižengimą – neteisėtą darbuotojos atleidimą tirs dar viena – premjerės Ingos Ruginienės sudaryta komisija. 

Ją premjerė sudarė iš Vyriausybės kanceliarijos ir Žemės ūkio ministerijos specialistų.

Vyriausybės kanceliarijos Personalo valdymo skyriaus vedėja ir komisijos pirmininkė Renata Sadzevičiūtė-Vilkelė BNS teigė, kad komisijos tyrimas bus platesnis, ji priims galutinį sprendimą. 

„Mes tą patį tyrimą darysime plačiau, nes yra kitų aplinkybių. Premjerė turi teisę sudaryti komisiją pagal iš Žemės ūkio ministerijos gautą informaciją. Jie tyrė, kiek ištyrė, o mes turime užbaigti tyrimą“, – BNS trečiadienį teigė R. Sadzevičiūtė-Vilkelė. 

BNS rašė, kad VMVT direktorei prieš dvejus metus neteisėtai atleidus įstaigos darbuotoją, žemės ūkio ministras Andrius Palionis jau buvo sudaręs komisiją ir jai rekomendavus pasiūlė Vyriausybei skirti A. Mikalauskienei nuobaudą – pastabą už tarnybinį nusižengimą bei pareikalauti atlyginti valstybei padarytą žalą.   

 R. Sadzevičiūtė-Vilkelė BNS teigė, kad ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl nuobaudos buvo pateiktas „ne pagal teisės aktus“: „Premjerės potvarkiu turi būti komisija sudaryta.“

ŽŪM komisija vertino keturis galimus A. Mikalauskienės tarnybinius nusižengimus: neteisėtą sprendimą atleisti darbuotoją, teismo sprendimo vykdymo neužtikrinimą dėl nesumokėto atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką, neužtikrinimą, kad darbuotoja būtų grąžinta į pareigas bei advokatų pasitelkimą atstovauti tarnybai ginče su darbuotoja, nors tarnyboje dirba teisininkai.

Anot ŽŪM komisijos, pagrįstu laikytinas pirmasis nusižengimas – A. Mikalauskienė 2024 metų vasarį priėmė ir pasirašė įsakymą dėl darbuotojos atleidimo, kuris vėliau teismų buvo pripažintas neteisėtu.

Komisijos vertinimu, direktorė neįvykdė jai tenkančios pareigos rūpestingai, atidžiai ir savarankiškai patikrinti, ar yra pakankamas pagrindas sprendimui priimti.

Komisija konstatavo, kad neteisėtas sprendimas atleisti darbuotoją sukėlė neigiamas materialines pasekmes valstybei, nes teismo sprendimu darbuotojai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, įskaitant išeitinę išmoką, taip pat 3,5 tūkst. bylinėjimosi išlaidų.

Komisija padarė išvadą, kad direktorė pasielgė neatsargiai ir aplaidžiai.

Kaip rašė BNS, anksčiau A. Mikalauskienė teigė, kad darbuotoja buvo atleista vykdytos tarnybos reformos metu. Ji BNS kalbėjo, kad darbuotojai du kartus buvo pasiūlytos lygiavertės pareigos, su kuriomis nesutiko, todėl buvo priimtas įsakymas dėl jos atleidimo.

Teismas nustatė procesinius pažeidimus, todėl darbuotoja buvo grąžinta į pareigas ir iki 2026 metų vasario dirbo tarnyboje, kol iš įstaigos išėjo savo noru.

Naujienų portalas „Delfi“ yra rašęs, kad A. Mikalauskienė 2024 metų vasarą sulaukė tuometinio Vyriausybės kanclerio Laimono Rudžio pasiūlymo trauktis iš posto – jis esą aiškino, jog dėl A. Mikalauskienės darbo sulaukta personalo ir klientų skundų, jos atžvilgiu vyksta tyrimas.

Dviejuose skunduose, pasak portalo, tarnybos vadovė kaltinta psichologiniu spaudimu, mobingu, didelių priedų mokėjimu artimam darbuotojų ratui, prastai vykdomomis reformomis.