Tręšimo plano rengimo prievolė numatyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342.

Iki 2024 m. lapkričio 5 d. asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalėjo turėti tręšimo planą. Šis reikalavimas buvo taikomas tik tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis.

Nuo 2024 m. lapkričio 5 d. minėto aprašo pakeitimas patvirtintas aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. D1-374/3D-764 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo keitimu tręšimo plano rengimo prievolė numatoma tik asmenims, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais  produktais (azoto trąšomis), tačiau nenustatytos išimtys tręšiamo ploto dydžiui. Pagal šią nuostatą, asmenys, kurie tręšia tik mėšlu ir (ar) srutomis, neprivalo sudaryti tręšimo plano. Tręšiantys tik tręšiamaisiais produktais (azoto trąšomis) rengti tręšimo plano taip pat neprivalo. Tręšimo planas yra privalomas tik tada ir tik tam laukui, kuris tais pačiais metais yra patręšiamas ir mėšlu, ir (ar) srutomis, ir tręšiamaisiais  produktais (azoto trąšomis), neatsižvelgiant į panaudotų tręšiamųjų produktų kiekį ir tręšiamojo lauko plotą.

Valdymo reikalavimų rengimo pagrindas

Valdymo reikalavimai turi būti parengti vadovaujantis Reglamento 2021/2115 III priede nurodytais ES teisės aktų (reglamentų ir direktyvų) konkrečiais straipsniais ar jų dalimis.  Direktyvų atveju Valdymo reikalavimai turi būti nustatyti taip kaip direktyva perkelta į nacionalinius teisės aktus.

Vandens apsaugą reglamentuoja 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių  4 ir 5 straipsniai, kurie perkelti į Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą. Atsižvelgiant į tai, Valdymo reikalavimai yra parengti pagal  Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą.

Valdymo reikalavimų aprašo tikslinimas, kuris buvo pasirašytas šią savaitę, buvo atliktas, nes neatitiko 2024 lapkričio 5 d. patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatų dėl tręšimo plano rengimo. Valdymo reikalavimų apraše nuostata dėl tręšimo plano rengimo yra šiek tiek susiaurinta t. y. planas turi būti rengimas tiems plotams, kuriuose yra tręšiama mėšlu ar srutomis ir azoto turinčiomis trąšomis. Šiuo metu vis dar galiojančiame mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše planas reikalingas tręšiant mėšlu ar srutomis ir tręšiamaisiais produktais (kurie apima kalkes, durpes, augimo  stimuliatorius, azoto turinčias trąšas ir t. t.), o tai kėlė ūkininkų nepasitenkinimą.

Pagal direktyvos nuostatas Valdymo reikalavimai, reglamentuojantys tręšimo planus, turi būti tokie pat, kaip nacionalinėje teisėje. Patvirtinus 2024 m. lapkričio 5 d.  Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimą lygiagrečiai turėjo būti  keičiamas ir Valdymo reikalavimų aprašas.

Valdymo reikalavimuose neliko anksčiau buvusio 30 ha ploto, nuo kurio buvo reikalingas tręšimo planas, tačiau šiuo metu derinamame Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo projekto 23 punkte yra numatyta sąlyga, kad „Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis ir mėšlu, ir (ar) srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalės turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą konkrečiam laukui ir tręšiant neviršyti tręšimo plane apskaičiuotų mėšlo ir (ar) srutų ir kitų azoto turinčių trąšų kiekio. Tręšimo planas turi būti saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo datos. Tręšimo planas gali būti sudarytas naudojantis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (https://paseliai.vic.lt) Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu (toliau – PPIS).“

Taigi, tręšimo planas PRIVALOMAS tokiais atvejais, kai laukas:

*tręšiamas ir mėšlu, ir azoto turinčiomis trąšomis;

*tręšiamas ir srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis;

*tręšiamas ir mėšlu, ir srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis.

Visais kitais atvejais tręšimo planas yra NEPRIVALOMAS.

Iki tręšimo sezono bus pakeistas šiuo metu derinamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuriame bus grąžintas iki 30 ha plotas, kuriam tręšimo planas bus neprivalomas. Tręšimo planas bus reikalingas, kaip ir anksčiau, tik tada, kai bus tręšiama 30 ha ir didesnis plotas ir tik tuo atveju, jei bus tręšiama kompleksiškai, t.y. ir mėšlu, ir (ar) srutomis, ir tręšiamaisiais  produktais (azoto trąšomis). Tręšimo planas privalomai turės būti rengiamas tręšiamiems laukams, o ne visam ūkiui. Jeigu ūkis atskirus laukus tręš išskirtinai tik mėšlu arba srutomis, o kitus – išskirtinai tik mineralinėmis trąšomis, tręšimo planas nebus privalomas.