Kaip kaupiasi anglis miškuose?

Šių metų sausio 15 dieną Suomijos gamtos išteklių institutas (LUKE) paskelbė, jog, pagal preliminarius instituto atlikto tyrimo rezultatus, miškai Suomijoje 2023 m. tapo išmetamų teršalų (emisijų) šaltiniu, nes medžiai iš atmosferos nesekvestravo (nesugėrė) pakankamai anglies dioksido, kad kompensuotų iš miško dirvožemio išmetamą šių dujų kiekį.

LUKE atlikta analizė rodo, kad 2023 m. Suomijos miškai į atmosferą išmetė 1,12 megatonų anglies dioksido ekvivalento, o tai sudaro maždaug 10 procentų grynųjų išmetamųjų teršalų viso Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriaus.

Remiantis LUKE analize, Suomijos miškai iš anglies absorbento tapo emisijų šaltiniu dėl daugelio priežasčių: bendra medžių biomasė nebeauga taip greitai, kaip anksčiau (sumažėjo prieaugiai), miško ruoša suintensyvėjo tiek, kad kirtimas ir natūralus žuvimas panaikina 90 procentų medžių prieaugio, palyginti su maždaug 70 procentų 2010-aisiais. Emisijos iš dirvožemio padidėjo, o mineralinio dirvožemio anglies atsargos nustojo augti, nes pasaulinis atšilimas paspartino puvimo procesą, o gyvi medžiai mažiau aprūpino pakritomis paklotę.

Pakomentuoti šį klausimą paprašėme Lietuvos Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjo Gintaro Kulboko. Jis sako, jog, vertinant anglies kaupimą, į mišką reikia žvelgti iš šimtmečio perspektyvos. Miškas auga iki brandos, po to nukertamas ir vėl atsodinamas. Tokiu būdu, medžių biomasėje kaip anglies sandėlyje palaikomas vidutinis sukauptos anglies lygis, kuris atitinka vidutinį miško tūrį.

Efektyviausiai anglį kaupia 20 – 60 metų amžiaus medynai (priklausomai nuo medžių rūšies). Tačiau plynų kirtimų metu likvidinė mediena pašalinama iš medyno. Kirtavietėje likusi mediena papildo sausuolių kiekį arba dirvožemį, kartu ji pūva ir išskiria anglį. Dalis likvidinės medienos panaudojama energetikoje. Tokiu būdu, gyvoje biomasėje „sandėliuota“ anglis grįžta į atmosferą arba paverčiama į medienos produktus.

Lyginant Suomijos ir Lietuvos padėtį ŽNŽNKM sektoriuje, galime pamatyti šiuos skirtumus. Suomijos miškų plotas 10 kartų didesnis nei Lietuvos (22,5 mln. ha). LUKE duomenimis, 2023 metais jie emitavo (grąžino į atmosferą) +1,12 Mt CO2 ekv. Tai sudaro apie 10 proc. viso sektoriaus emisijų. Lietuvos miškų plotas – 2,22 mln. ha. 2023 metais jie kaupė -6,2 Mt CO2 ekv. (minusas reiškia CO2 absorbciją, pliusas – emisijas).

Aptariant miško naudojimo skirtumus, verta pažymėti, jog Valstybinės miškų tarnybos vykdoma Nacionalinė miškų inventorizacija savo inventorizacijos ploteliuose (16 tūkst. pastovių barelių šalies teritorijoje) apskaito kiekvieną kelmą. Todėl duomenys yra objektyvūs – visą pastarąjį laikotarpį Lietuvoje kasmet kertama apie 10 mln. m3 stiebų medienos. Tai sudaro apie pusę viso medynų prieaugio. Pagal šį rodiklį Lietuva Europoje vertinama kaip nuosaikiai miškus naudojanti valstybė.

Nuosaikų Lietuvos miškų naudojimą, palyginus su kitomis Europos šalimis, gerai iliustruoja Miuncheno technikos universiteto profesoriaus daktaro Cornelius Senf atlikta medžių lajų pokyčių analizė, kurioje akivaizdžiai matoma, jog daugiausia medžių lajų sumažėjo (buvo iškirsta miškų) Suomijoje ir Švedijoje. Iš Baltijos šalių daugiausia medžių lajų sumažėjo Estijoje ir Latvijoje.

Galimai dėl nuosaikaus miško naudojimo Lietuvai ir Lenkijai keliami didžiausi (skaičiuojant 1 mln. ha ploto) 2030 metų ŽNŽNKM sektoriaus reikalavimai. Kiekvienai šaliai bazinis lygis paskaičiuotas pagal 2016–2018 metų ŽNŽNKM sektoriaus lygį. Pridėjus papildomą naštą, Lietuvai jie sudarys (-6,444) Mt CO2 ekv. (tai dalis bendro Europos Sąjungos 310 mln. t CO2 ekv. įsipareigojimo).

Tikslams pasiekti Lietuvoje taikomos esamos ir papildomos politinės dekarbonizacijos priemonės, kurios suplanuotos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKSV) plane, savo vaidmenį gali suvaidinti gamta ir klimatas, dėl kurių pastaruoju metu daugelyje Europoje šalių mažėja medynų prieaugiai. Prie emisijų mažinimo ir nacionalinių tikslų siekimo galės prisidėti ir miško bei žemės savininkai, kurie dalyvaus ES anglies dvideginio sertifikavimo schemose.