M. Maciulevičius: apie dvoką ir laisvę
Yra kas sako, kad koalicija dvokia... Skauda... Tolerantiškai žiūrint - tipiškas miestietiškas požiūris... Sutinku, kaimas ir regionai turi specifinį kvapą, nes privalo maitinti miestą. Be miestiečiams įprastų kačių ir šunų, čia dar auga vištos, karvės, kiaulės, avys ir t. t. Nedresiruojami... Tiesiog... Maistas visiems... Tiesiog... Man tas kvapas nėra dvokas...
Yra vilniečių, besipiktinančių, kad gaidžiai ryte triukšmauja, yra besiskundžiančiųjų, kad karvės melžiamos daug triukšmo kelia... O yra sveikas protas ir tiesiog žmonės, kurie supranta...
Balsavo visa Lietuva, visi piliečiai, ir turim, ką turim. Demokratinis sprendimas! Arba gerbiame, arba ne! O jeigu negerbiame, tai kam tada ta Konstitucija? Kam tada ta Nepriklausomybė... Tiesiog...
Pagal politines pažiūras, per paskutinius ketverius metus Laisvę bandyta sieti su kanapių suktinės sutraukimu, tačiau per naktį ši Laisvė virto laisve gaidžiams giedoti, karvei būt kas rytą ir vakarą pamelžtai, kiaulėms kriuksėti, šunims gyvent būdoje ar garde, galų gale žolei kieme būti nupjautai ir neveisti erkių! Gerbkime vieni kitus! Čia gi mūsų stiprybė!
Konfliktai, vedantys į niekur. Gal jau užteks pykčio! Kažkas sakys – reversas... O man tai realybė ir sveikas protas. Laisvė dronams skraidyti, robotams melžt, GPS traktorių valdyti, o kaimo jaunimui tapti inovatyvesniais! Proveržis!