Kuo naudingas sausmedis

Auginti valgomąjį sausmedį sode verta jau dėl to, kad jo mėlynose, pailgose uogose yra daug sveikatai naudingų medžiagų (kalcis, manganas, karotinas, fosforas, askorbo rūgštis, vitaminai P, B1, B2, folio rūgštis, kalis, jodas, geležis, natris, magnis, varis). Valgomojo sausmedžio uogos pašalina iš organizmo kenksmingus junginius, pagerina kraujagyslių ir širdies veiklą, padeda kaulams, virškinimui ir skydliaukei, gydo nuo diabeto ir peršalimo. Naudingą poveikį organizmui turi ir šviežios, ir šaldytos, ir džiovintos sausmedžio uogos.

Sausmedžio krūmai ištveria iki –50° C šalčius žiemą, o pavasarį, žydėjimo metu, sausmedžiai nebijo šalnų iki –7° C. Sausmedžio krūmas vienoje vietoje gali augti 30 metų. Pirmąsias uogas galima ragauti jau antraisiais metais po pasodinimo. Sausmedis pradeda derėti jau anksti pavasarį, net anksčiau už sodo braškes.

Kita svarbi sausmedžio funkcija – jis labai tinka gyvatvorėms kurti. Šiems tikslams geriau rinktis aukštaūges veisles, kurios užauga iki 2,5 m.

Kada sodinti sausmedžius

Sausmedžius galima sodinti pavasarį arba rudenį (rugsėjo pabaigoje-spalio pirmoje pusėje, likus mėnesiui iki stabilių šalčių pradžios). Pavasarį, nutirpus sniegui, šis krūmas iškart pabunda – todėl galite nespėti jo pasodinti. Tačiau sodinukai su uždara šaknų sistema gerai įsišaknija bet kuriuo šiltuoju metų laiku.

Kur sodinti sausmedžius

Sausmedis gerai auga pusiau saulėtoje, pusiau šešėlingoje vietoje, apsaugotoje nuo vėjo, kur nėra užsistovėjusio vandens. Užmirkusios ir per sunkios dirvos netinka jiems auginti. O aukštesnėse vietose su smėlingu dirvožemiu krūmai kentės nuo drėgmės trūkumo, todėl juos reikės labai dažnai laistyti. Pernelyg atviroje vietoje uogos bus karčios, o visiškame šešėlyje – rūgščios. Sausmedžiams geriau rinktis lygią vietą su derlinga žeme.

Optimali dirvožemio rūgštingumo vertė sausmedžiams turi būti 4,5–7,5 pH. Gruntiniai vandenys turi slūgsoti giliau nei 1 m nuo žemės paviršiaus. Šarmines dirvas geriau parūgštinti, o stipriai rūgščias dirvas – pakalkinti prieš sodinimą.

Sausmedžių sodinukų paruošimas sodinimui

Perkant sausmedžių sodinukus, rinkitės skirtingas veisles, bet žydinčias tuo pačiu metu. Kadangi sausmedžių žiedai yra dvilyčiai, bet savaime sterilūs ir reikalauja kryžminio apdulkinimo. Todėl kuo daugiau skirtingų veislių sausmedžių augs viename sode, tuo didesnis ir geresnis bus derlius. Jei pasodinsite kelis tos pačios veislės sausmedžius, uogų bus labai mažai, nepaisant gausaus žydėjimo.

Sodinimui geriausia rinktis dvimečius 30-40 cm aukščio sodinukus, turinčius 2-3 atsišakojimus, su sveikai atrodančiomis šakomis ir pumpurais. Taip pat atkreipkite dėmesį į šaknų sistemos išsivystymą.

Sodinukus su atvira šaknų sistema pamirkykite 6 valandas šaknų formavimosi stimuliatoriaus tirpale. Tai pagreitins sausmedžių įsišaknijimą ir paskatins naujų jaunų šaknelių formavimąsi. O sodinukus su uždara šaknų sistema prieš sodinimą gausiai palaistykite. Jeigu jų šaknys labai susipynusios ir jas sunku ištiesinti, tuomet augalus kelias valandas pamirkykite vandenyje arba šaknų stimuliatoriaus tirpale. Antraip, pasodinus sodinuką susipynusiomis, susivėlusiomis šaknimis, jis vystysis labai lėtai.

Sodinimo duobių paruošimas sausmedžiams

Sausmedžio šaknų sistema išsidėsto viršutiniame dirvos sluoksnyje ir auga į plotį, šiek tiek viršijant vainiko skersmenį. Jei dirva sklype gana derlinga, iškaskite 40 cm gylio ir 50–60 cm skersmens sodinimo duobę. Kai humuso sluoksnis dirvoje yra mažas, padidinkite duobės skersmenį iki 1 m. Atstumas tarp duobių turi būti 2,5-3 m sodinant aukštas veisles arba 1,5-2 m - žemaūgėms veislėms.

Duobės apačioje geriau dėti drenažo sluoksnį iš skaldytų plytų, keramzito ar skaldos. Tai ypač aktualu, jei sklypo dirvožemis yra labai molingas.

Užpildykite duobę derlingų žemių mišiniu – humuso ir durpių (santykiu 1:1). Taip pat galima paruošti kitą mišinį - iš nurūgštintų aukštapelkių durpių, vermikomposto ir velėninės žemės (santykiu 1:1:3). Mišinį galima patręši 50 g superfosfato ir 20 g kalio sulfato, permaišant. Po to viską gausiai palaistyti.

Sausmedžių sodinimas

Sodinimo duobėje užpilto derlingo mišinio centre padarykite nedidelį kauburėlį, ant jo pastatykite sodinuką ir atsargiai ištiesinkite jo šaknis. Tada įpilkite dar nedidelį kiekį derlingos žemės mišinio ir vandens, kad žemė tankiai priglustų prie šaknų. Po to į duobę įpilkite dar šiek tiek žemės mišinio, pagilindami sodinuko šaknies kaklelį 3-4 cm.

Pasodintą krūmą gausiai palaistykite. Kad vanduo nepasišalintų kitur, aplink sodinimo duobės kraštą galima pasidaryti žemės pylimėlį. Į vandenį sodinuko laistymui galima įpilti šaknų formavimosi stimuliatoriaus.

Iš karto po pasodinimo ir palaistymo reikia užmulčiuoti žemę apink sodinuką. Tam galima naudoti smulkintą žievę, supuvusias pjuvenas, šieną, durpių ir komposto mišinį. Mulčiavimas padės išlaikyti drėgmę šaknų zonoje ir stabilizuoti dirvožemio temperatūrą, tuo pagreitinant sausmedžių prigijimą. 

Sausmedžių priežiūra

Laistymas. Jei artimiausiomis savaitėmis po pasodinimo orai bus šilti ir saulėti, sausmedžius reikės laistyti nusistovėjusiu, saulėje pašildytu vandeniu – po 2 kibirus kiekvienam krūmui. Ir stebėti, kad žemė po krūmais neperdžiūtų.

Vėliau, užuomazgų formavimosi ir uogų nokimo laikotarpį patyrę sodininkai rekomenduoja po 5-6 gausius laistymus, pilant po kiekvienu krūmu ne mažiau negu 4 kibirus vandens. Po kiekvieno laistymo reikia atnaujinti mulčio sluoksnį iš durpių ar nušienautos žolės, kad būtų užtikrintas ilgalaikis drėgmės išlaikymas šaknų zonoje.

Tręšimas. Vegetacijos metu sausmedžiai dažniausiai tręšiami kelis kartus. Pirmą kartą – žydėjimo fazėje – mineralinėmis trąšomis be chloro. Antrasis tręšimas atliekamas per šaknis po derliaus, įterpiant superfosfatą (100 g vienam sausmedžiui). Trečią kartą sausmedžiai tręšiami rudens pradžioje – medžių pelenais (1 kg pelenų : 10 l vandens, paliekant 2 dienoms nusistovėti, po to perkošiant, antpilą padalinti 2 krūmeliams) arba trąšomis be azoto.