Naujasis LSA vadovas sieks populiarinti sertifikuotos sėklos naudojimą
Lietuvos sėklininkystės asociacija (LSA) neseniai išsirinko naują vadovą, kuriuo tapo dr. Antanas Ronis. Jis prisipažino, kad kolegų balsais parodytas pasitikėjimas ir paskyrimas į šias pareigas buvo malonus, tačiau kiek netikėtas.
Vis dar atgraso kaina
Vos tapęs LSA tarybos pirmininku dr. A. Ronis neslėpė, jog pagrindinis jo tikslas bus dar labiau šalyje skatinti sertifikuotos sėklos naudojimą. LSA duomenimis, šalyje sertifikuota sėkla apsėjami plotai šiuo metu užima apie 23 proc. Tiesa, situacija skiriasi priklausomai nuo augalų. Vis tik, viską apibendrinus, sertifikuotos sėklos naudojimas kasmet po truputį auga. Pavyzdžiui, 2023 m. apie 4,2 tūkst. ūkininkų deklaravo, kad naudojo sertifikuotą sėklą, o 2024 m. šis skaičius jau viršijo 5,5 tūkst.
„Aišku, norėtųsi, kad viskas vyktų dar sparčiau. Latvijoje ir Estijoje situacija su sertifikuotos sėklos naudojimu yra panaši, kaip ir Lietuvoje, o štai Vakarų Europos šalyse vietos ūkininkai sertifikuota sėkla apsėja nuo 50 iki 70 proc. savo valdomų plotų. Jų įtikinėti jau nereikia. Jie ir taip mato akivaizdžią naudą“, – pabrėžė dr. A. Ronis.
Anot jo, didesnį sertifikuotos sėklos populiarumą Vakarų šalyse reikėtų sieti su keletu skirtingų niuansų. Neretai vakariečiai ūkininkai šiek tiek geriau gyvena nei mūsiškiai. Be to, jie gauna didesnes išmokas, todėl gali drąsiau investuoti į naujas technologijas, kurios atneša didesnę finansinę naudą.
„Neabejoju, kad mūsų ūkininkai puikiai supranta sertifikuotos sėklos privalumus, tačiau jie kartu ir daug labiau skaičiuoja savo išlaidas. Deja, daug ką vis dar atgraso sertifikuotų sėklų kainos. Visgi jų paruošti mažesniais kaštais mūsų įmonės neįstengia. O kai ūkininkas ruošia sėklą sėjimui, jis nori nenori yra priverstas skaičiuoti, kas pigiau: pasiruošti sėklą pačiam, ar nusipirkti jau paruoštą. Pastarąjį variantą ne visi sau gali leisti“, – mintimis dalijosi LSA tarybos pirmininkas.
Neabejotina nauda
Anot jo, šiuolaikiniai ūkininkai jau nekvestionuoja sertifikuotos sėklos naudos. Jie žino, kad sertifikuota sėkla, visų pirma, daugeliu atvejų garantuoja geresnį derlių, nei ūkio sąlygomis paruoštos sėklos. Be to, sertifikuota sėkla pasižymi geresne dygimo energija ir daigumu. Greitai sudygę augalai suformuoja tankų ir tolygų pasėlį, kuris geriau stelbia piktžoles. Taip pat sertifikuota sėkla garantuoja didesnį atsparumą grybinėms ligoms, jie rečiau serga, todėl tokiuose pasėliuose reikia naudoti mažiau įvairių augalų apsaugos produktų. Nereikėtų pamiršti, kad sėklų apdorojimui naudojami beicai, yra kenksmingi ir jų naudojimas susijęs su tam tikra rizika. Geriau šį darbą patikėti profesionalams, kurie turi tinkamą įrangą ir specialiai paruoštą personalą“, – sakė dr. A. Ronis.
Jis teigė, kad pasitardamas su asociacijos nariais norėtų atlikti palyginamuosius sertifikuotų ir nesertifikuotų sėklų bandymus ir gauta informacija pasidalinti su ūkininkais. Naujasis LSA tarybos pirmininkas pabrėžė, kad panašūs tyrimai buvo atlikti ir anksčiau, tačiau informaciją būtina nuolat atnaujinti. Jis taip pat sakė, kad LSA yra pasirengusi, jeigu tik būtų poreikis, surengti mokymų ar seminarų apie sertifikuotos sėklos naudojimą. Be to, sertifikuotų sėklų gamintojai taip pat užsiima informacijos sklaida tarp ūkininkų.
Džiaugsmai ir rūpesčiai
Ne paslaptis, kad LSA yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė. Šiai asociacijai ŽŪR taryboje atstovauja direktorius Julius Grašys, kuris visada konstruktyviai pasisako įvairiomis temomis ir deramai atstovauja savo sektoriui, į viešumą keldamas rūpimas problemas. O jų sėklininkystėje, kaip turbūt ir bet kurioje kitoje žemės ūkio srityje, netrūksta.
Pasak dr. A. Ronio, pagrindinė iš jų – noras pagreitinti sėklų sertifikatų išdavimo procesą. Tai ypač svarbu sėklininkystės įmonėms, ruošiančioms žieminių augalų sėklą rudens sėjai. Mat laiko tarpas tarp žieminių sėklinių pasėlių derliaus nuėmimo ir naujos sėjos – labai trumpas. Tiesa, dr. A. Ronis pabrėžė, kad ne visada dėl užsitęsusių sertifikatų išdavimo procesų būna kaltos mūsų valstybinės institucijos. Dažnu atveju procesai sulėtėja ir dėl ūkininkų ar sertifikuotas sėklas ruošiančių įmonių kaltės, kurios ne visada laiku išsikviečia oficialius aprobatorius ar pateikia sėklų mėginius į laboratorijas. Taip pat, pasak pašnekovo, yra tam tikrų iššūkių su ekologine sertifikuota sėkla.
Visgi netrūksta ir džiaugsmų. Štai neseniai prie LSA prisijungė du nauji nariai. Taip po truputį asociacija plečia savo gretas. Šiuo metu LSA vienija 29 narius – sėklininkystės įmonių, pavienių ūkininkų, bendrovių, kt. Ypač daugėja sertifikuotų sėklų privalumais besidominčio jaunimo.
Taip pat iš pozityvių naujienų verta paminėti, kad Latvijoje neseniai buvo atidarytas sertifikuotų sėklų gamybos fabrikas, kuris turėtų aprūpinti ne vien Latvijos, bet ir Šiaurės Lietuvos gyventojus.
„Lietuvoje iki šiol sertifikuotų sėklų beveik netrūkdavo. Nebent nišinėms kultūroms arba tais atvejais, kai ūkininkai vos ne sėjos išvakarėse ima ieškoti, kur įsigyti tinkamų sėklų. Įprastai patariama sėklų užsisakyti iš anksto. Pavyzdžiui, jei jų reikia pavasarinei sėjai, geriausiai sėklomis pasirūpinti vėlyvo rudens ar ankstyvos žiemos laikotarpiu“, – patarimus žemdirbiams dalijo dr. A. Ronis.
Jis vylėsi, kad ateityje tik daugės sertifikuotą sėklą naudojančių ūkininkų. Pašnekovas neabejojo, kad tai daryti paskatins ir pastaraisiais metais pagal ekoschemas už sertifikuotų sėklų naudojimą mokamos išmokos. Įdomu tai, kad tokia parama egzistuoja bene tik Lietuvoje, kitose ES šalyse jos nėra.
Dr. A. Ronis teigė besitikintis, kad tarp ūkininkų dar labiau išpopuliarinti sertifikuotos sėklos naudojimą pavyks ir per ŽŪR bei kitus informacijos sklaidos kanalus.
Pašnekovas sakė girdėjęs, jog viešoje erdvėje apie ŽŪR skleidžiama tam tikros negatyvios informacijos, tačiau jis vylėsi, kad ŽŪR išliks ir toliau gins ūkininkų interesus. Anot jo, tai institucija, kuri vienija nemažai žemdirbiškų asociacijų ir padeda spręsti pačias įvairiausias šio sektoriaus problemas.
