Avių ir ožkų auginimas: nuo ko priklauso gera bandos sveikata?

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Avys ir ožkos nuo seno yra neatsiejama daugelio ūkių dalis. Jos aprūpina vertingu pienu bei vilna ir natūraliai palaiko tvarkingas ganyklas. Šių gyvūnų priežiūra reikalauja atidumo ir atsakingumo. Kartais savininkui gali atrodyti, kad bandoje viskas gerai, tačiau kasdienybėje lengva nepastebėti „nematomo“ streso: silpnesnis gyvūnas nuolat nustumiamas nuo vandens, todėl mažiau geria, praranda svorį ir nusilpsta, o jauniklis – per vėlai gavęs priešpienį,  jo imuninė sistema lieka neapsaugota – jis tampa visiškai pažeidžiamas infekcijoms. Tokios „smulkmenos“ gyvūnų sveikatą lėtai alina, ir rimtos problemos išlenda „netikėtai“.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena: kad avys ir ožkos augtų sėkmingai ir saugiai, būtina vadovautis aiškiomis gerosios praktikos taisyklėmis.

Jauniklių priežiūra

Pirmosios valandos po jauniklio atsivedimo lemia viską – čia laikas skaičiuojamas valandomis. Ėriukas privalo gauti priešpienio ne vėliau kaip per 3 valandas, o ožiukas – per 6 valandas nuo gimimo. Neužtenka tik pamatyti, kad jauniklis stovi šalia motinos: verta luktelėti ir įsitikinti, kad jis iš tikrųjų žindžia. Naudojant automatines šėrimo sistemas ar bendras girdyklas, neleidžia patikėti vien tuo, kad technika veikia, nes silpnesniam jaunikliui reikia individualaus dėmesio. Galiausiai, jauniklių poilsio vieta privalo būti visiškai sausa, švari ir apsaugota nuo skersvėjų, o naudojant papildomą šildymą svarbu neperkaitinti.

Šėrimas, vanduo ir nematoma konkurencija

Suaugusiems gyvūnams privaloma užtikrinti jų amžiui, svoriui ir fiziologinei būklei tinkamą pašarą bei laisvą priėjimą prie švaraus vandens. Tačiau kasdienybėje kyla nematomų iššūkių: grupėmis laikomiems gyvūnams reikia pakankamai vietos prie lovių, kad silpnesni gyvūnai nebūtų nuolat nustumiami. Verta bent 10 minučių stebėti bandą ir įsitikinti, ar kuriam nors gyvūnui netenka nuolat laukti savo eilės. Ožkoms naudinga skabyti šakas (pvz., gluosnių, lazdynų ar beržų, tačiau ganyklose būtina akylai tikrinti, ar nėra mirtinai nuodingų augalų, pavyzdžiui, kukmedžių ar rododendrų).

Erdvės reikalavimai: kiek vietos reikia patalpose?

Laikymo sąlygos privalo atitikti higienos reikalavimus, visiškai vengiant drėgmės ir skersvėjų. Gerosios praktikos rekomendacijos nurodo šiuos minimalius grindų plotus: 

60–90 kg avys nėštumo metu: 1,2–1,4 m² – 1 aviai. 

60–90 kg avys su ėriukais iki 6 sav.: 2,0–2,2 m² – 1 aviai su ėriukais. 

45–65 kg avys nėštumo metu: 1,0–1,2 m² – 1 aviai. 

45–65 kg avys po ėriavimosi su ėriukais iki 6 sav.: 1,8–2,0 m² – 1 aviai su ėriukais. 

Ėriukai iki 12 savaičių: 0,5–0,6 m² – 1 ėriukui. 

Suaugę avinai: 1,5–2,0 m² – 1 avinui. 

Avys ir ožkos yra itin socialūs gyvūnai, todėl laikymas bandomis (grupėmis) joms būtinas. Naujus bandos narius į jau susiformavusią grupę privaloma pratinti palaipsniui. Taip išvengiama žiaurios agresijos, kai senbuvės puola naujoką: stumdo jį, bado ragais, vaikosi po gardą ar blokuoja priėjimą prie šėryklos ir girdyklos neleisdamos ėsti ir gerti.

Kasdienė priežiūra reikalauja daugiau nei formalios apžiūros: jei avis neįprastai atsiskiria nuo bandos, o ožka nuolat vejama nuo pakylos ar vandens – tai aiškus signalas, kad bandoje kilo problema ir jūs ją turite išspręsti.

Video