Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina įveisti joje mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo.

Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių reiktų šį kelią pradėti.

Įsitikinkite, ar nėra draudimų

Pirmiausia, turėtumėte žinoti, ar jūsų sklype nėra taikomi draudimai miškui įveisti pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo bei Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas. Taip pat, ar nėra taikomi draudimai atsižvelgiant į saugomų rūšių augavietes ir radavietes, registruotas Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, buveinių bei paukščių apsaugai svarbiose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos), ar jūsų sklypas nepatenka į patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų sprendinius. Paprastai, dauguma ribojimų nurodomi sklypo nuosavybės dokumentuose ar registrų centro išrašuose.

Taip pat svarbu žinoti, jog mišką įveisti galima ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo gretimo ne miško žemės savininko sklypo ribos, sodinant medžius, ir ne arčiau kaip 6 m atstumu, sodinant krūmus. Šių atstumų galima nesilaikyti, jei miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinkantys, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.

Ką daryti toliau?

Jeigu draudimai ar kiti ribojimai jūsų sklypo neliečia, tuomet Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniam padaliniui turite pateikti nustatytos formos prašymą. 

Gavęs jūsų prašymą, NŽT teritorinis padalinys kreipiasi į reikiamas institucijas ir, gavęs jų atsakymus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, žemės savininkui pateikia sprendimą dėl leidimo įveisti mišką ne miško žemės sklype. Jei sprendimas teigiamas, žemės savininkas turi pateikti Valstybinei miškų tarnybai tvirtinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą.

Miško želdinimo ir žėlimo projektas

Miško želdinimo ir žėlimo projektai privalo būti rengiami pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Projekte nurodomi reikalavimai projektuojamai miško želdinių ir žėlinių rūšinei sudėčiai bei tankiui pagal augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį. Taip pat aprašoma želdavietė (vieta, plotas), projektuojamos priemonės (dirvos paruošimo būdai, želdinių sodinimo schemos, sodmenų kilmė, apsaugos, priežiūros priemonės ir kt.). Projektą patvirtinus, galima pradėti miško įveisimo darbus.

Miško įveisimas

Įveisiant mišką, želdavietės ar želvietės ribos kampuose turi būti pažymėtos stulpeliais. Miško želdiniai paprastai sodinami į prieš tai paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas.

Mišką būtina želdinti tik kokybiškais miško sodmenimis. Jie turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Draudžiama želdinti vienmečiais eglės ir ąžuolo sėjinukais (išskyrus išaugintus konteineriuose) bei visų medžių rūšių savaiminukais.

Miško želdiniai ir žėliniai, įskaitant augančius neplynųjų kirtimų biržėse, turi būti prižiūrimi ir saugomi iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir bus vykdomi ugdomieji kirtimai.

Miško želdiniai ir žėliniai atsodinami ne vėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo metų pabaigos arba per metus po žėlinių apskaitos.

Miško želdinių ir žėlinių apskaita

Miško želdinių ir žėlinių apskaita vykdoma rudenį. Kai miškas įveistas pagal projektą, apskaitomos projektuotos medžių ir krūmų rūšys. Apskaita atliekama:

1. želdinių – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po jų pasodinimo,

2. plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas: želdintų plotų – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po pasodinimo, želiančių plotų – trečiaisiais želdinių apskaitos metais,

3. žėlinių, atkuriant mišką plynųjų kirtimų kirtavietėse, – trečiaisiais metais po miško iškirtimo, įveisiant mišką  – trečiaisiais metais po projekto sudarymo.

Miško registravimas

Miškas laikomas įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Įveisto miško duomenis būtina nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastrui, valdomam Valstybinės miškų tarnybos. Tarnyba, gavusi žemės savininko prašymą, atlieka įveisto miško apskaitą ir per 20 d. d. išduoda atitinkamą pažymą. Jeigu įveistas miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, duomenys per 20 d. d. nuo apskaitos atlikimo įtraukiami į Miškų valstybės kadastrą. Išsamiai tvarka išdėstyta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2022 m vasario 1 d. įsakyme Nr. 3D-65/D1-28 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Parama

Žmonės, ketinantys įveisti mišką, gali pasinaudoti Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) administruojama Europos Sąjungos parama miškui įveisti ir prižiūrėti. Vienkartinė kompensacinė išmoka mokama miškui įveisti ir 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka įveistam miškui prižiūrėti, saugoti bei ugdyti. Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.