Panašu, kad šiemet tiesiogines išmokas Lietuvos ūkininkams  teks išvargti netgi labiau, nei dirbant „iki devinto prakaito“.

Europos Parlamento ir Europos Komisijos analizė dėl 2023 metų rodo, kad mūsų šalies žemdirbiai faktiškai atsidūrė pačioje prasčiausioje situacijoje.

Jei bazinės išmokos vidurkis Europos Sąjungoje šiemet sudarys vidutiniškai 134 eurus už hektarą, tai Lietuvos ūkininkams numatyta tik maždaug 82 eur/ha.

Didžiausias tiesiogines išmokas gaus Maltos ūkininkai (638 Eur/ha), po jų seka Kipras (233 Eur/ha), šiek tiek mažiau Danija (227 Eur/ha) ir Graikija (214 Eur/ha).

Net Lenkijos ar Estijos ūkininkai gali pasijusti turčiais, palyginti su lietuviais, kur bazinė tiesioginė išmoka sudarys atitinkamai 120 ir 110 Eur/ha.

Mažiau už Lietuvą bazinė tiesioginė išmoka bus tik Portugalijoje (81 Eur/ha) ir Čekijoje (67 Eur/ha).

Tačiau, kaip sakoma, velnias slypi detalėse. Portugalijoje ekoschemų skaičius tesiekia 6, o Čekijoje tik dvi. Tai reiškia, kad šių šalių ūkininkai galės kur kas lengviau prisidurti prie bazinės tiesioginės išmokos pinigų, nei Lietuvos žemdirbiai.

Lietuvoje patvirtinta net 16 ekoschemų, tai yra daugiausiai tarp visų ES valstybių.

Lietuva čia yra tokia lyderė, kad net antroje vietoje esanti Belgija su 13 ekoschemų neatrodo taip blogai. Ką jau kalbėti apie Vengriją, Airiją ar Olandiją, kur patvirtinta tik po vieną ekoschemą.