Pavydėtų net J. Gebelsas: Aplinkos ministerija vilkų daromą žalą pavertė gėriu

Aplinkos ministerija suorganizavo konferenciją apie vilkų populiacijos valdymą, kurioje pati sau negailėjo pagyrų dėl nustatyto gerokai mažesnio vilkų medžioklės limito, nei jis buvo nustatytas ankstesnį sezoną, o pilkių daromą žalą išvertė į kitą pusę – esą vilkų populiacijos reguliavimas „turėtų būti draugiškesnis gamtai“. Šie aplinkos ministro Povilo Poderskio žodžiai – tarsi spjūvis ūkininkams į veidą, o dėl tokios propagandos didžiuotųsi net nacistinės Vokietijos propagandos skyriaus vedėjas Joseph Gebbels'as. 

Aplinkos ministerijos pranešime teigiama, kad „renginyje išsakytas palaikymas ministerijos parengtam siūlymui šiam medžioklės sezonui nustatyti 307 vilkų sumedžiojimo limitą“ (pernai jis siekė 341 vnt. – sumedžiota 326 vnt.).

Esą gausiausią medžiotojų būrį vienijanti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija tokį limitą laiko pagrįstu ir proporcingu. Šiam siūlymui esą pritarė ir kitos medžiotojų organizacijos. Tačiau pranešime sąmoningai nutylima ūkininkų nuomonė, nes būtent ūkininkai, o ne medžiotojai dėl vilkų patiria žalą.

„Džiaugiuosi, kad mokslininkai ir socialiniai partneriai palaikė Aplinkos ministerijos idėją surengti konferenciją dėl vilkų populiacijos. Manau, kad turėtumėme kalbėti ne tik apie vilkų medžioklės limitų nustatymą, bet į šią temą pažiūrėti plačiau. Vilkų populiacijos reguliavimas turėtų būti draugiškesnis ir gamtai, ir visai ekosistemai”, – renginio pradžioje kalbėjo Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Aplinkos ministro įsakymas dėl sumedžiojamų vilkų limito nustatymo bus pasirašytas jau artimiausiu metu.

Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinių miškų urėdijos, savivaldybių, medžiotojų organizacijų atstovai.

Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ atstovas Petras Adeikis konferencijoje kalbėjo apie naminių gyvūnų pjovimo priežastis, vilkų ir šunų daromą žalą. Anot eksperto, laukinei faunai vilkai žalos nedaro. Lenkijos Belovežo girioje  atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad net 75 proc. vilkų grobio sudarė taurieji elniai. Lietuvoje tauriųjų elnių ir kitų kanopinių žvėrių populiacijos  pastaraisiais metais išaugo kelis kartus. Stiprios vilkų šeimos sugauna laukinį grobį, tačiau pavieniai vilkai nebesugeba susimedžioti stambaus laukinio grobio, todėl pradeda pjauti naminius gyvulius.

„Probleminiai, vieniši vilkai tampa, kuomet medžioklės metu išardoma sveika vilkų šeima, arba tai sergantys, nebijantys žmonių arba atsiskyrę nuo šeimos ir ieškantys naujos teritorijos vilkai. 2024 m. liepos-lapkričio mėnesiais atlikto tyrimo metu buvo ištirti šeši vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius atvejai. Vienu atveju buvo nustatyta, kad gyvulius išpjovė šuo. Kitais 5 atvejais gyvulius po vieną vilką. Jie prie papjauto gyvulio grįždavo ir po kelis kartus, o vienišų vilkų amžius svyravo nuo 1 iki 4,5 metų”, – kalbėjo P. Adeikis.