Luokės bažnyčia – viena pirmųjų Žemaitijoje

Anksčiausiai Telšių rajono teritorijoje buvo pastatytos Varnių, Luokės, Žarėnų, Pavandenės, Tryškių, Lieplaukės, Janapolės, Nevarėnų bažnyčios. Nė viena iš paminėtų dabartinių nėra pirmoji. Išskyrus Varnių Šv. Petro ir Povilo bažnyčią – buvusią Žemaičių vyskupijos katedrą – visos kitos dabartinės bažnyčios pastatytos XVIII amžiuje. Be to, Varniuose ir minėtuose miesteliuose stovi kartais jau nežinia kelintos bažnyčios. Per amžius vienos suseno arba sudegė, todėl buvo statomos naujos. Kaip bažnyčios atrodė XVI-XVII amžiais, dalinai galima spręsti iš Žemaičių vyskupų to meto vizitacijų aktų, užuominų kituose istoriniuose šaltiniuose.

Išskirtiniai atlaidų dokumentai

Liudas Jovaiša straipsnyje „Religinis gyvenimas viduramžių Žemaitijoje“ („Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos“, 2004, sudarytojas Antanas Ivinskis) pateikia išsamią informaciją apie atlaidų praktiką, kurią liudija Luokės bažnyčiai suteiktų atlaidų dokumentų nuorašai iš XIX amžiaus vadinamajame Prekerio rinkinyje. 1471 metais Žemaičių vyskupas Baltramiejus suteikė 40 dienų atlaidus aplankantiems bažnyčią ir joje ar prie jos sukalbantiems 5 „Tėve mūsų“, 7 „Sveika, Marija“ arba išklausantiems šv. Mišias ar paaukojantiems bažnyčiai. 1499 metais tokius pat atlaidus suteikė vyskupas Martynas, tačiau be maldų sukalbėjimo dar minimos aukos Kalėdų, Velykų, Šeštinių, Sekminių, Švč. Trejybės, Devintinių, Atsimainymo, Bažnyčios pašventinimo metinių, Marijos Ėmimo į dangų, Apsilankymo, Vardo davimo, Gimimo, Nekaltojo Prasidėjimo, Paaukojimo šventykloje, Trijų Karalių ir Apsivalymo, Apaštalų evangelistų, šventųjų Stanislovo, Adalberto, Lauryno, Vaclovo, Vladislovo, 10 tūkstančių kankinių, Krozmo ir Domijono, Jurgio, Martyno, Mikalojaus, Grigaliaus, Ambraziejaus, Jeronimo, Augustino, Valentino ir Leonardo, taip pat Kotrynos, Daratos, Margaritos, Barboros, Otilijos, Onos, Jadvygos ir Elžbietos šventėse. Jos, kaip matome, Luokės bažnyčioje turėjo būti minimos itin gausiai. Atlaidai Luokės bažnyčiai buvo patvirtinti ir vėliau: 1519 metais juos suteikė popiežiaus legatas Tomas, iki 1521 metų – popiežiaus legatas Zacharijas Ferreris.

XVI-XVII amžiais

Reda Bružaitė monografijoje „Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinė dvasininkija XV a.-XVI a. trečiajame ketvirtyje“ paminėjo Luokės bažnyčią. Ji pateikė faktą, kad „1519 m. Luokės klebonas Steponas atlaidus savo bažnyčiai išrūpino iš Estergomo arkivyskupo Tomo, o 1521 m. – iš popiežiaus legato Zacharijo Ferreri“. Pagal mokslininkės monografijoje pateiktą informaciją, 1531 metais Žygimantui Senajam paprašius, Luokės klebonu popiežius patvirtino karališkosios šeimos gydytoją Joną Andriejų Valentiną.

Anot Algimanto Miškinio, 1551 metais Žygimantas Augustas padidino Luokės bažnyčios fundaciją. Privilegijoje minima, kad reformacijos metu bažnyčia buvo uždaryta, nes nebuvo ir kunigo. Tačiau Martyno Mažvydo bibliotekoje esančiame Žemaičių vyskupijos katedros kapitulos 1749 metais sudarytame vyskupijos privilegijų inventoriuje vien užfiksuota, kad 1551 metų raštais karalius ir didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas minėtiems Dirvėnų, Viešvėnų, Biržuvėnų valsčiams priminė 1493 metų privilegijos prievolę duoti jaučius. Net praėjus šimtui metų, 1652 metais, valdovui Jonui Kazimierui valsčių tijūnams teko priminti tuos jaučius. 1654 metais sprendimai dėl jaučių priimti asesorių teisme.

Žinome dalį XV-XVI amžiaus Luokės klebonų. Jie greičiausiai nė nerezidavo Luokėje. Klebono pareigos jiems buvo visų pirmiausia pajamų šaltinis. Tačiau klebonai privalėjo samdyti vikarus savo parapijinėms bažnyčioms. Iš 1579 metų Tarkvinijaus Pekulo vizitacijos žinome, kad daugelis klebonų nesirūpino savo parapijomis, o jų bažnyčių vikarai buvo menkai išprusę ir apsileidę.

XVI amžiaus viduryje per Reformaciją, pasak Motiejaus Valančiaus, Luokės bažnyčia liko be kunigo.

Algimantas Miškinis rašė, kad 1521 metais nustatytos Luokės klebono valdos ribos.

1541 metais karalius Žygimantas privilegija Krakių, Sudervės, Trakų klebonui, Vilniaus dekanui, karaliaus daktarui ir sekretoriui Jonui Andrejui iš Valentino suteikė privilegiją Luokėje laikyti tiek karčemų, kiek jis nori ir kiek tame miestelyje jų būti gali. Prašydamas privilegijos, Jonas Andriejus priminė, kad ankstesne privilegija buvo leidžiama laikyti 4 karčemas. Jonas Andriejus iš Valantino, kaip matome, buvo proteguojamas valdovo, o Luokės parapija anuo metu buvo viena turtingiausių Žemaitijoje, todėl ir gausus pajamų šaltinis klebonui. Karčemos taipogi teikė nemažai pajamų.

1544 metais Dirvonėnų valsčiaus bajoras Bogdanas Janaitis padovanojo Luokės bažnyčiai baudžiauninkų. Testamente jis išreiškė valią būti palaidotas Luokės bažnyčioje. Testamente minimi Luokės vikarai Petras Naraitis (?), Jurgis Dargužaitis bei vietiniai bajorai.

1582 metais karalius Steponas Batoras po Luokės klebono Benedikto Strijkovskio mirties pritarė, kad Luokės bažnyčios pajamos būtų skiriamos ir Varnių katedros vikarams išlaikyti.

1587 metais Žemaičių vyskupystė buvo padalinta į tris dekanatus: Virbalio, Viduklės ir Luokės. Vėliau vyskupas Stanislovas Kiška, Motiejaus Valančiaus teigimu, vyskupiją padalijo į keturis dekanatus, šalia anksčiau minėtų trijų įsteigdamas Kražių. O po jo vyskupas Jurgis padalijo į šešis dekanatus, tarp kurių Luokės dekanato neliko.

1610 metais, kaip rašoma minėtame privilegijų inventoriuje, Motiejus Sandominskis Luokės bažnyčios altarijai padovanojo septynis valakus žemės netoli Luokės.

1646 metais Kristupas Baltramiejevičius Sudimontas užrašė Luokės bažnyčiai valdas Viekšnaliuose ir Grytkaitiškėje.

Vienos – sugriuvo, kitos – sudegė

Nežinome, kiek iš viso Luokėje nuo 1416-1417 metų stovėjo bažnyčių. Pirmoji, pastatyta šiuo laikotarpiu, vargu ar ilgai tvėrė. Kryžiuočiai tuo metu piktinosi, kad pastatytos bažnyčios labiau priminė tvartus. Turėkime omenyje, kad nebuvo susiklosčiusi bažnyčių statymo tradicija, o ir vietiniai meistrai nebuvo įgudę suręsti didesnių medinių pastatų. Greičiausiai pirmoji Luokės bažnyčia buvo paprastas pastatas, dengtas šiaudiniu stogu. Toks statinys ilgai netvėrė.

Minėta Algimanto Miškinio informacija, kad 1551 metais Žygimantas Augustas padidino Luokės bažnyčios fundaciją. Privilegijoje minima, kad Reformacijos metu bažnyčia buvo uždaryta, nes nebuvo ir kunigo. Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ išvardijo be kunigų Reformacijos matu likusias bažnyčias, paminėdamas ir Luokėje. Šį reiškinį jis priskyrė Jurgio Petkevičiaus vyskupavimo 1567-1574 metų laikotarpiui.

Neaišku, kada pastatyta antroji bažnyčia. 1648 metų vizitacijos akte rašoma, kad bažnyčia pastatyta visai neseniai, po ankstesnės gaisro. Nežinoma, kada pastatyta toji ankstesnė, bet tikriausiai XVI amžiuje. Tarp jos ir pastatytosios 1416 – 1417 metais turėtų įsiterpti viena ar dvi bažnyčios.

Motiejus Bartoševičius iki 1610 metų įrengė šoninį altorių Luokės bažnyčioje (Mindaugas Paknys. Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. Bažnytinės architektūros užsakymai, Vilnius, 2003).

Vincentas Juzumas rašė: „Kaip rodo vietoje saugomi dokumentai, 1648 m. vysk. Jurgis Tiškevičius čia pastatė naują bažnyčią. Sunku būtų patikėti, kad Vytauto nurodymu, 1421 m. statyta pirmoji bažnyčia būtų stovėjusi virš 220 metų. Čia (antrąją) bažnyčią tarp 1421 ir 1648 m. turėjo pastatyti kuris nors vyskupas. Knygoje „Fundacijų ir privilegijų rinkinys“ nurodyta, kad vysk. Kazimieras Pacas 1675 m. savo lėšomis pastatė Luokėje naują bažnyčią. Neįtikėtina, kad per tokį trumpą laiką bažnyčia galėjo pasenti ir pradėti griūti. Šią 1648 m. Jurgio Tiškevičiaus statytą bažnyčią turėjo sudeginti švedai arba ji sudegė kurio nors miestelio gaisro metu“.

1677 metų vizitacijos akte rašoma, kad bažnyčia pastatyta 1675 metais vyskupo Kazimiero Paco, kuris vyskupavo 1668-1695 metais. Ankstesnė bažnyčia, pastatytoji Jurgio Tiškevičiaus, „sugriuvo nuo senatvės, nors ir buvo stovėjusi ne taip jau ilgai“. Belieka pritarti Vincentui Juzumui, maniusiam, kad Jurgio Tiškevičiaus statytoji bažnyčia negalėjo sugriūti dėl senatvės, sulaukusi vos 27 metų; galbūt ji sudegė. Kita vertus, 1648 metų vizitacijos akte vien minima, kad ankstesnė pastatyta „visai neseniai“ ir neaišku, ką tai reiškia. Jurgis Tiškevičius vyskupavo 1633-1649 metais, tad ir bažnyčia galėjo būti pastatyta tų metų intervale.

Mindaugas Paknys minėtame veikale rašė, kad „Valatkevičiai (Wołodkiewiczowie) (gal Krizostomas V. su žmona ?) iki 1648 metų pastatė Luokės Dievo Kūno ir Visų Šventųjų titulo bažnyčią“. Tačiau 1648 metų vizitacijos akte minima, kad Valatkevičiai fundavo šv.Onos altariją ir nieko nesakoma, kad jie būtų pastatę bažnyčią.

(Bus daugiau)