Cerkvės šventoriuje atkasti vokiečių karių palaikai

Pasvalyje, Nepriklausomybės gatvėje, buvusios stačiatikių Dievo Motinos Globėjos cerkvės šventoriuje daugiau kaip savaitę darbavosi archeologai. VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ vadovas Linas Kvizikevičius ir archeologas Mantas Trinkūnas su talkininkais, tarnybos paieškos grupės nariais, atliko ypatingą užduotį. Darbuose padėjo artefaktų ieškotojų klubas „Metalo broliai“ bei netoliese gyvenantys pasvaliečiai, susidomėję savo miesto ir gatvės istorija.

Kieme vykdavo šokiai

Archeologai ekshumavo Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikus. Tai 1915 m. pro Pasvalį praūžusio fronto aukos. Tų metų liepos pabaigoje mūsų miestą užėmė vokiečių Nemuno armijos šiaurės grupės jungtinės kavalerijos korpusas, liepos 28 dieną kontratakavo rusų pajėgos. Apie palaidotus vokiečių karius buvo žinoma jau seniai, vyresni pasvaliečiai dar prisimena kapavietes žymėjusius betono kryželius. Sovietmečiu jie buvo nuversti, kapinės užmirštos, o prie cerkvės vykdavo šventės, šokiai…

1903 m. pastatytos cerkvės pastatas po paskutiniojo karo taip pat keitė savo paskirtį. 1948 m. uždaryta šventovė buvo paversta malūno grūdų sandėliu. Vėliau čia įsikūrė „Dūdoriaus“ pučiamųjų orkestro klubas, kurio vadovas Algirdas Mikalauskas daug papasakojo apie šią vietą. Pastato viduje buvo rodomi teatro spektakliai.

Laidota paskubomis

Pagal iš anksto surinktą informaciją, archeologai tikėjosi aptikti iki dešimties palaikų. Tačiau pradėjus tyrimus ir taikant specialią paieškos metodiką, pavyko tiksliai nustatyti kapaviečių vietas. Jų rasta gerokai daugiau.

„Atidengę visą plotą, pamatėme dvi eiles tvarkingų kapaviečių. Tuomet tapo aišku, kad jų bus kur kas daugiau nei manyta. Tai ne paprasta užkasimo vieta, o pačių vokiečių suformuotos kapinės – visi kūnai tvarkingai palaidoti. Tikėjomės, kad ekspedicija truks kelias dienas, tačiau dėl gerokai didesnio palaidojimų skaičiaus užtruksime keliskart ilgiau“, – darbų įkarštyje pasakojo vilnietis archeologas Mantas Trinkūnas.

Pasak jo, labiausiai nustebino tai, kad kapinėse, nors jos buvo suformuotos tvarkingai, dauguma karių laidoti paskubomis. „Tai galime spręsti pagal palaikų padėtį, kai kurie buvo paguldyti ant šono ar net ant pilvo. Akivaizdu, kad daugelis kūnų atvežti tiesiai iš mūšio lauko. Dauguma žuvo patyrę sunkius artilerijos sužalojimus, ypač galvos srityje“, – aiškino specialistas. Viename kape buvo rasti dviejų žmonių palaikai.

Žuvo ir husarų

Archeologai surado 37 palaikus, visi jie – žuvę vokiečių kariai. Kapavietėse rasti radiniai rodo tarp karių buvus husarų, priklausiusių kaizerinės Vokietijos kariuomenės kavalerijai. Išliko jų dėvėtos uniformos fragmentų, sagų, batų su pentinais likučių, diržo sagčių su vokišku užrašu „Dievas su mumis“. Archeologai išskyrė keletą Pickelhaube šalmų liekanų. Daugelis esame matę šalmą su smaigaliu viršugalvyje. Kadangi patys šalmai buvo odiniai ir suiro, aptikti tik iš žalvario pagaminti smaigaliai ir papuošimai – Vokietijos imperijos simbolis erelis. Rastas rožančius, gertuvė, keli kariai bato aule nešiojosi valgomąjį šaukštą, ant kaklo – kryželį, o vienas turėjo ornamentuotą dantų protezą.

Dar tebevykstant karui bei jam pasibaigus kapinės buvo prižiūrimos, tvarkomos, čia stovėjo atminimo kryželiai su karių vardais, pavardėmis, kariniais laipsniais, gimimo bei žūties datomis. Sovietų okupacijos metais visa, kas vokiška, buvo sunaikinta.

Pasak archeologo M. Trinkūno, akivaizdu, jog visi palaikai buvę suardyti, ypač netvarkingai išliko kaulai krūtinės srityje. Tai padaryta jau praėjus kuriam laikui po palaidojimo. „Tarpukariu tokiu būdu vokiečiai galėjo ieškoti savo giminaičių. Įprastai vokiečiai prie mirusiojo palikdavo žetoną, identifikuojantį žmogaus tapatybę, tačiau tyrinėdami šias kapines suradome tik tris…“ – stebėjosi jis.

Padėti galime kiekvienas

Iškėlus visus palaikus bus atlikti antropologiniai tyrimai – nustatytas apytikslis žuvusiųjų amžius, patirti sužalojimai. Duomenys keliaus į Vokietiją. Vėliau palaikus pagarbiai perlaidos Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Viskas gali užtrukti apie metus.

„Jaučiame nemažą vietinių žmonių susidomėjimą, kai kurie patys savanoriškai prisideda ekshumuojant palaikus. Pirmojo pasaulinio karo archeologinių tyrinėjimų Lietuvoje užsakoma nedaug, tačiau kiekviena ekspedicija yra įdomi ir unikali. Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie to, kad kuo daugiau karių amžinojo poilsio atgultų deramoje vietoje – ten, kur jiems ir priklauso“, – sakė archeologas M. Trinkūnas, jau beveik dešimtmetį užsiimantis vokiečių karių bei Lietuvos partizanų palaikų paieškomis.

Archeologinius tyrimus cerkvės šventoriuje užsakė Pasvalio rajono savivaldybė. „Nežinia, kokia bus cerkvės ir šventoriaus sklypo ateitis, tad geriau apsidrausti ir palaikus iškelti anksčiau, nei paskui turėti staigmenų. Be to, patikslinsime istorinius duomenis“, – trumpai paaiškino paveldosaugininkas Gražvydas Balčiūnaitis. Jis paminėjo, jog vokiečių karių palaidojimų būta ir Vaškuose, Saločiuose, tačiau tik Joniškėlyje žinoma apytikslė vieta, joje neseniai pastatytas atminimo paminklas.

Archeologams labai praverstų pasvaliečių turimos žinios. Visų, dar prisimenančių, kaip cerkvės kapinės atrodė iki sunaikinimo, arba turinčių senų fotografijų, prašytume susisiekti tel. +370 689 38 888 arba el. paštu grazvydas.balciunaitis@pasvalys.lt Taip pat svarbi bet kokia žinutė apie tikėtinas Lietuvos partizanų ar hitlerinės Vokietijos karių užkasimo vietas.