Ar dirbtinis intelektas pakeis ūkininkus, o gal jiems padės?

Ar dirbtinis intelektas pakeis ūkininkus, o gal jiems padės?

Technologijų pažanga sparčiai keičia žemės ūkį. Jei anksčiau daug buvo kalbama apie inovacinius sprendimus traktoriuose ir kombainuose, tai šiandien vis garsiau kalbama apie robotiką bei dirbtinį intelektą (DI) žemės ūkyje apskritai. Kiek realiai jau šiandien robotai ir DI padeda ūkininkauti ir ko galima tikėtis ateityje?

Kameros ir algoritmai vištų priežiūroje

DI jau įkėlęs koją į vištų priežiūrą. Prieš kelis metus buvo pristatyta „Poultry sense“ technologija, kuri vienu metu gali stebėti tūkstančius vištų – fiksuoti jų judėjimą, aptikti ligų simptomus ar netgi elgesio sutrikimus.

„Poultry sense“ sudaro daugybė baterijomis maitinamų belaidžių jutiklių, kurie realiu laiku renka informaciją ir perduoda ją į DI valdomą analizės platformą. Ūkininkai gauna lengvai suprantamus duomenis ir gali priimti reikalingus sprendimus, pvz., jeigu paukščiai serga, pakito temperatūra ar pan.

Vištų aprūpinimas pašarais ir vandeniu jau seniai automatizuotas. Tačiau dėl DI jis įgauna daugiau našumo. Algoritmai apskaičiuoja optimalų pašarų kiekį, atsižvelgia į kiaušinių dėjimo intensyvumą ir net oro sąlygas.

Karves tuoj ganys dronai?

Galvijų priežiūroje robotika, ko gero, pažengusi labiausiai. LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų auginimo technologijų instituto Josifo Taco pienininkystės centro vadovas doc. dr. Saulius Tušas pasakoja, kad robotikos pradžia Lietuvos žemės ūkyje galima laikyti 2008 m., kai viename Plungės r. ūkyje atsirado melžimo robotai. Vėliau juos papildė šėrimo, mėšlo valymo ir netgi pašarų pristūmimo robotai.

„Robotai pagelbėjo ūkininkams ir itin padidino produktyvumą. Pvz., karvės ėda visą dieną, todėl joms nuolat reikia pašaro. Pastačius pašarų pristūmimo robotą, kai kuriuose ūkiuose produktyvumas padidėjo 2-3 kg pieno iš karvės per parą“, – faktus vardija doc. dr. S. Tušas.

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje kai kurie ūkiai jau išbando dronus karvių ganymui, t. y. padedant dronams galvijų bandos nukreipiamos į reikiamas vietas, ar net robotinius šunis, kurie taip pat padeda ginti galvijus ir stebėti jų elgseną.

Kas toliau?

Doc. dr. S. Tušas sako, kad technologijos tikrai nestovi vietoje ir sparčiai tobulėja.

„Net ir tie patys melžimo robotai šiandien kiekvieną karvę gali melžti truputį skirtingai, pagal tai, kaip ji atleidžia pieną“, – tęsia jis.

Ar tai reiškia, kad robotai ir DI vieną dieną pakeis ūkininkus? „Ne, neįmanoma. Technologijos, robotai tik padeda ir stipriai palengvina darbą“, – įsitikinęs mokslininkas ir pabrėžia, kad galiausiai visus procesus turi valdyti žmogus – jis lieka ir liks pirmoje vietoje, kaip vertinti DI gautus duomenis, ką ir kaip perprogramuoti robotuose.

Štai kad ir avių kirpimas – robotams tai išlieka pernelyg sudėtinga užduotis. Tai nelengvas procesas ir žmogui, nes avys nuolat juda, o ir vilnos sluoksnis nėra tolygus. Todėl iki šiol avims kirpti naudojamos tik pusiau automatizuotos technologijos.

Visgi neabejojama, kad DI ir robotai ateityje padės ūkininkams ne tik dirbti efektyviau, bet ir labiau orientuotis į gyvūnų gerovę.