Krova Klaipėdos jūrų uoste išaugo 11 proc.

Trijų šių metų ketvirčių skaičiai rodo užtikrintą krovos augimą Klaipėdos uoste – per devynis šių metų mėnesius krova, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 11 proc, skelbia valstybinio jūrų uosto direkcija.

Pranešime rašoma, kad šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais bendra Klaipėdos uosto krova siekia kiek per 28,7 mln. tonų, o pernai per tą patį laikotarpį buvo perkauta beveik 26 mln. tonų krovinių. Didžiausią krovinių srauto dalį užima kroviniai konteineriuose, ro-ro krovinių krova bei užtikrintas suskystintųjų gamtinių dujų bei iškasenų ir statybinių medžiagų srauto didėjimas.

Ryškiausias augimas fiksuojamas krovinių konteineriuose segmente. Per tris šių metų ketvirčius, lyginant su praėjusiais metais, šių krovinių srautas ūgtelėjo 31 proc. – perkrauta beveik 9,6 mln. tonų. Rugsėjį priartėta prie 1 mln. TEU (standartizuotų konteinerių) ribos, o spalį ji buvo pasiekta anksčiausiai istorijoje.

Klaipėdos uoste konteinerių krovos tonomis statistika rodo, kad šios krovinių rūšies eksportas ir importas pasidalija daugmaž lygiomis dalimis – atitinkamai 39 ir 36 proc. Likusi 24 proc. dalis – perkrovimo (ang. transshipment), okeaninių laivų aptarnavimo bei konteinerių paskirstymo į mažesnius laivus funkcija.

Skelbiama, kad po 23 proc. per devynis mėnesius paaugo suskystintųjų gamtinių dujų bei iškasenų ir statybinių medžiagų krova – perkrauta po maždaug 1,7 mln. tonų, o pagrindinė to priežastis – Klaipėdos uoste esančio suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“ reikšmė stabiliai augimas.

Uostas rašo, jog tai lemia geopolitinė situacija ir sprendimas atsiriboti nuo dujų importo iš Rusijos. Ryškų šiųmetį augimą lemia ir tai, kad praėjusių metų gegužę „Independence“ buvo išplukdytas į Daniją planinei apžiūrai ir remontui. Iškasenų bei statybinių medžiagų krovos augimą lemia Lietuvoje aktyviai vykdoma kelių ir geležinkelių statyba. 95 proc. viso šių krovinių kiekio sudaro importas. Ryškiausia kryptis vertinant krovinių kiekį – Švedija.

Ratine technika gabenamų, keltais plukdomų krovinių (ro-ro) segmente krovos augimas, kaip skelbiama, siekė 6 proc. Per devynis šių metų mėnesius krova beveik pasiekė 5 mln. tonų. Ro-ro, kaip ir konteinerių krova, paprastai atspindi plataus vartojimo krovinių gabenimo mastą.

2 proc. per šiuos metus augo naftos produktų krova ir pasiekė beveik 3 mln. tonų žymą. Naftos produktų krovai įtakos gali turėti situacija pasaulio rinkose, geopolitinė situacija, žaliosios iniciatyvos.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, metalo laužo krauta 18 proc. mažiau – 836 tūkst. tonų, teigia Klaipėdos uostas. Teigiama, kad tam šiemet įtakos galėjo turėti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) muitų politika. Praėjusiais metais didžiausią šių krovinių dalį sudarė eksportas – nemažai metalo laužo buvo tiekiama Turkijai.

Pastarosios šalies plieno gamintojai per pirmuosius aštuonis 2025 m. mėnesius sumažino laužo importą 9,4 proc. Tarp nurodomų to priežasčių – ir JAV, ir Kanados įvestos plieno bei aliuminio importo kvotos. Ši tendencija palietė ne tik Lietuvą. Mažėjanti Turkijos paklausa sukėlė atsargų kaupimąsi Europos uostuose. Be to, Ispanijoje ir Prancūzijoje susikaupė didelės jau paruoštos produkcijos atsargos, o kai kurios Vokietijos plieno gamyklos sumažino gamybą dėl sumenkusių užsakymų.

Per devynis šių metų mėnesius 16 proc. mažiau perkrauta medienos. Visa Klaipėdos uoste perkrauta mediena buvo eksportuojama, o net 83 proc. jos išplukdyta į Skandinavijos šalis. 13 proc. mažiau šiemet perkrauta ir trąšų. 10 proc. mažėjimas fiksuojamas ir grūdų krovos segmente. Kol kas grūdų krova siekia beveik 2,8 mln. tonų ribą. Lyginant su pernai, perkrauta beveik 300 tūkst. tonų mažiau. 

Vis dėlto nepaisant krovos mažėjimo keliose krovinių grupėse, Klaipėdos uostui pavyksta išlaikyti lyderio tarp kaimyninių uostų pozicijas. Vertinant pagal užimamą rinkos dalį, Klaipėdos uostui tenka 41 proc., Rygos uostas užima 17,5 proc. rinkos, Talinas – 14,6 proc., Ventspilis kiek daugiau nei 9 proc., o Liepoja – kiek per 7 proc.