Tarptautiniame jurginų festivalyje – ir Panevėžio rajono gėlininkės kolekcija

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyko Tarptautinis jurginų festivalis. Jame dalyvavo ir žinoma jurginų augintoja Virginija Gasiūnaitė iš Panevėžio rajono Skaistgirių kaimo.

Į parodą iš įvairių vietų

Dvi dienas trunkančio festivalio metu susitiko jurginų augintojai, selekcininkai bei mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Sakartvelo.

Festivalyje lankytojai galėjo pamatyti skintų jurginų parodą, tarptautinį jurginų konkursą bei klausytis paskaitų. Tarptautiniame jurginų festivalyje naujausias jurginų veisles pristatė Baltijos šalių selekcininkai.

Be to, botanikos sode veikė augintojų mugė „Pakalnutės uoga 2025“.

Jurginai su vardais

Tarptautinio jurginų festivalio lankytojai sode galėjo iš arti pamatyti daugiau nei 2000 augalų: nuo žavių pomponinių iki įspūdingų bijūnažiedžių, nuo sodriai raudonų iki dvispalvių, beveik juodų ar žalsvo atspalvio žiedų.

Visi šie augalai suskirstyti pagal Tarptautinį jurginų registrą į 14 grupių, atsižvelgiant į žiedynų formą ir struktūrą. Ir kiekvienas jų – su savo vardu, istorija ir charakteriu.

Kolekcija įvairialypė

Skaistgirių kaime gyvenančią V. Gasiūnaitę drąsiai galima vadinti jurginų karaliene. Jos kolekcijoje yra apie tūkstantį du šimtus veislių jurginų iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Pietų Afrikos Respublikos, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.

Laikraščiui „Tėvynė“ jurginų augintoja pasakojo, kad smagu dalyvauti tarptautiniame festivalyje.

„Ne tik todėl, kad pristačiau savo išaugintus jurginus ir išvestas naujausias veisles, bet daug svarbiau festivalyje susitikti su bendraminčiais, pabendrauti ir aptarti naujausias jurginų veisles. Į parodą kolekcinių veislių atvežiau apie 50 vienetų ir savo selekcijos – dešimt. Botanikos sodo parodose dalyvauju ne pirmą kartą. Pateikiau jurginus ir konkursui, bet prizinės vietos neužėmiau“, – pasakojo V. Gasiūnaitė.

Parodoje 700 jurginų veislių

Kauno botanikos sode šiuo metu auginama per 850 jurginų veislių ir rūšių, iš kurių 125 išvestos Lietuvos selekcininkų,19 veislių įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinius genetinius išteklius.

Iš viso parodoje eksponuota beveik 700 jurginų veislių – nuo privačių kolekcijų iki botanikos sodų augintinių.

Pagrindinis prizas marijampolietei

Pagrindinį žiuri prizą šiemet pelnė jurginas `Aigustė`, sukurtas selekcininkės Danutės Simonaitienės iš Marijampolės. Šis kreminės spalvos, elegantiškais tamsiai rožiniais žiedlapių pakraščiais apvedžiotas jurginas žavėjo ne tik savo forma, bet ir išskirtiniu spalviniu subtilumu.

Vertinimo komisiją sudarė jurginų specialistai, selekcininkai, mokslininkai ir kolekcininkai iš penkių šalių: Prancūzijos, Sakartvelo, Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Komisijai vadovavo prancūzė Ms. Anne-Sophie Brocard.

Išvesti jurginai neturi vardo

Du antrieji ir du tretieji prizai žiuri sprendimu atiteko Botanikos sodo darbuotojo dr. Arūno Balsevičiaus išvestiems jurginams, kurie dar neturi vardo, tik sėjinuko numerį.

Kitas dr. A. Balsevičiaus sėjinukas tapo ir žiūrovų numylėtiniu – Publikos nugalėtoją jurginą išrinko lankytojai, dvi dienas balsavę už gražiausią jurginą konkurse – juo tapo sėjinukas „AB 18“ puošniais rožiniais žiedynais su kremiškais akcentais.

Spalvų įvairovė

Lankytojus žavėjusius šimtus skintų jurginų parodoje iš savo kolekcijų atsivežė ir pristatė tiek privatūs augintojai ir selekcininkai, tiek įvairių šalių botanikos sodai: Danutė Simonaitienė iš Marijampolės, Virginija Gasiūnaitė iš Panevėžio, Meilutė Mociškytė iš Rokiškio, Kristina Kriščiūnaitė iš Šakių, Alari Suurmets iš Tartu (Estijos), Margus Maripuu iš Eidapere (Estijos), dr. Marine Muchaidze iš Tbilisio, Sakartvelo nacionalinio botanikos sodo.

Čia taip pat buvo gėlininkų ir gėlių iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo, VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo, iš Latvijos nacionalinio botanikos sodo Salaspilyje.

Tradicinis gėlynų augalas

Vasaros pabaigą simbolizuojantys jurginai jau yra tapę tradiciniu gėlynų augalu, tačiau jų istorija Europoje prasidėjo tik XVIII a. pabaigoje, kai Karališkųjų Madrido sodų botanikas A. J. Cavanilles iš Meksikos gavo jurginų sėklų siuntą. Iš jų išaugo iki tol Europoje nematyti augalai – taip buvo aprašyta naujoji Dahlia gentis, pavadinta švedų botaniko Anders Dahl garbei.

Šiuo metu pasaulyje užregistruota per 15 tūkstančių jurginų kultivarų, o selekcijos darbai nesustoja – taip pat ir Lietuvoje.