Lazdijietis nutarė miestelėnus pavaišinti moliūgais
Artėjant Helovyno šventei, prekybos centruose išauga šiai progai skirtų prekių paklausa. Tačiau Šiurpnakčiui besiruošiantys sako, kad jau dabar pats metas pasirūpinti pagrindine atributika – moliūgais. Kiti gi tvirtina, kad moliūgas – rudenio karalius – pirmiausia skirtas maistui: iš jo galima gaminti įvairiausius patiekalus visą savaitę, tinka ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Mėgstantys grožį ieško įvairių formų, spalvų moliūgų, mat jiems moliūgai labai tinka puošybai kiemuose, sodybose, daugiabučių laiptinėse.
Pats laikas apsirūpinti moliūgais ir maistui, ir šventei
Kad ir kaip būtų keista, tačiau jau dabar kai kuriose parduotuvėse gausu Helovynui skirtų prekių, nors šventė dar tik už mėnesio, bet, kaip sakoma, ruoštis reikia iš anksto. Nors ne paslaptis, kad Helovyno tradicija populiaresnė tarp jaunų žmonių.
Daržininkai pastebi, kad šiemet moliūgai ne tokie dideli, kaip pernai, o ir užderėjo mažiau. Vieni juos sodino specialiai, augino, prižiūrėjo, rūpinosi, kitur šis augalas savaime sode ar darže užaugo, kaip sakoma, nei sėta, nei akėta, nei laistyta ar ravėta. Kai kas džiaugiasi vienu vieninteliu savo darže užaugusiu moliūgu. Jau tokia įdomi ši daržovė, daržo karaliumi tituluojama. Moliūgų augintojai juokauja, kad mažiau užderėjo, tai reiškia, kad šeimininkėms nereiks sukti galvos, kur panaudoti, nes kai moliūgų užauga gausiai, tada ir išmesti gaila, o ir tinkamai panaudoti visko neišeina. Šeimininkės moliūgus gabaliukais krauna į šaldiklius, džiovina, verda sriubas, spaudžia sultis, gamina saldainius, desertus, trina tyres ir naudoja net prie mėsiškų patiekalų. Mišrainėms moliūgai taip pat tinka – tai ir puikus užkandis, uogienės pagrindu galima naudoti ir net rauginti.
O ir kiemai, sodybos vis dažniau jau pasipuošia oranžiniais moliūgais.
Augintojai pataria apsirūpinti moliūgais jau dabar. Kviečia atvykti ir išsirinkti patiems – tokių skelbimų socialiniuose tinkluose gausu. Nepražiopsokite, nes liksite be savo moliūgo: didžiausio ar gražiausio, kokio širdis geidžia. Rajono moliūgų augintojai laukia pirkėjų. Neleiskime moliūgams tiesiog supūti – panaudokime!
Ūkininko bandymas: kviečia pasivaišinti moliūgais
O štai Žilvinas Lukoševičius iš Lazdijų nutarė miestelėnus moliūgais pavaišinti: Lazdijuose, Vilniaus gatvėje, sudėjo krūvą moliūgų ir užrašė: „Vaišiname“. Sako, iškart sulaukęs ir skambučių, ir klausimų, o ir moliūgų, pasirodo, žmonėms reikia. „Užderėjo. Pernai neauginau, negaliu palyginti, koks tas derlius: geras ar prastas, bet tikrai užaugo ir visi – panašaus dydžio“, – sako. Pasakoja, jog jau ir bulves nusikasė, morkos, burokėliai, svogūnai jau nuimti, tad galima ir jų įsigyti. Moliūgus dalina už dyką: kas atsilygins, sako, gerai, kas – ne, irgi nepyks. Prisipažįsta, jog 25 arus moliūgais užsodinęs, tačiau šiame žemės plote turėjo derėti kopūstai. „Neužaugo kopūstai, pasėjau moliūgus ganėtinai vėlai“, – paaiškina. Vietoj kopūstų dabar moliūgų derliumi džiaugiasi. „Kas Helovynui, kas valgys. Auginau sau, tad tikrai tinkami viskam“, – užtikrina. Sako, kad moliūgų daug kam jau nuvežęs, kas buvo prašę, kam reikėję. Kas dar liko, vaišina. Tai savotiškas ūkininko bandymas, eksperimentas. Ir nors dirbo žemę, sėjo, augino, jam smagu pasidalinti: „Kiek gi galima už viską prašyti sumokėti, paliksime ir žmonėms“.
Dineta Babarskienė („Dzūkų žinios“)
