Javapjūtė baigta – koks buvo šis sezonas?
Šių metų javapjūtė ūkininkams įsimins kaip viena sudėtingiausių per pastaruosius metus. Pavasario šalnos, kruša ir užsitęsusios liūtys pakoregavo ne tik derliaus nuėmimo terminus, bet ir pačių ūkininkų planus. Nors kai kur pavyko džiaugtis vidutiniškais ar net gerais rezultatais, kitur derlius liko laukuose arba nukentėjo dėl prastos kokybės. Apie tai, kokie buvo šio sezono iššūkiai, kokias pamokas jie paliko ir kaip su jais tvarkėsi ūkininkai, kalbamės su Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininku Audriumi Vanagu.
Kaip vertinate šių metų javapjūtės sezoną? Koks jis buvo?
Šis javapjūtės sezonas buvo kaip niekad išskirtinis. Jo pradžia vėlavo bent 2-3 savaites atskiruose regionuose. Dar nesubrendusius grūdus kai kur nuplakė kruša, t. y. kai kurių ūkininkų derlius buvo sunaikintas dar net nesubrendęs. Po to užklupo stiprios liūtys, kurios derliaus brandos pabaigoje neleido tinkamu laiku įvažiuoti į laukus. Dar ir dabar atskiruose laukuose ar jų dalyse neįmanoma įvažiuoti kombainais. Dėl to tam tikrose Lietuvos vietose derlius yra nenuimtas iki šiol.
Javapjūtė šiemet gerokai vėluodama pakoregavo ir optimalius rapso sėjos terminus. Kai kurie ūkiai rapso praktiškai ir nebesėjo, o kiti – tik pusę ar mažiau planuoto ploto.
Sezonas sudėtingas. Jis prasidėjo pavasarį šalnomis, kurios iššaldė dalį pasėlių, o pasibaigė dėl užsitęsusio lietingo periodo apsunkintu derliaus nuėmimu.
Kokios kultūros šiemet derėjo geriausiai, o kurios – nuvylė?
Kol kas sunku išskirti šiemetinius tikslius apibendrintus nuimto derliaus rezultatus ir kaip jie atrodo pastarųjų metų kontekste, didelė derliaus dalis dar guli aruoduose ir ūkininkai dar vis skaičiuoja, vedasi savo ūkio rezultatus. Matome, kad kiekvieno regiono ir netgi ūkio specifika kitokia. Vienur palijo pasėlių brandos metu daugiau, kitur mažiau. Buvo vietų, kur įsivyravęs stresas augalams dėl sausros, nors ir sunku tuo patikėti žiūrint į šį sezoną, bet taip buvo, tačiau dirvožemių stebėsenos stotelės tai patvirtina. Pavyzdžiui, rapso derlius vidutiniškas ar netgi neblogas, jeigu rapso pasėlių pavasarį vyravusios šalnos nepaveikė. Kviečiai, nors ir buvo prognozuotas rekordinis derlius, nors ir fiksuoti vietomis tie rekordai, apibendrinus jis nėra toks įspūdingas, kokio tikėtąsi. Galima sakyti, kad kviečių derlius normalus, vidutinis. Tiesa, šių grūdų pats kiekis šiemet, ko gero, bus didesnis, t. y. jo parduota bus daugiau, bet tiesa ta, kad kartu su vasariniais kviečiais šios kultūros ir pasėta buvo daugiau nei pernai – apie 900 tūkst. ha.
Ankštinės kultūros taip pat derėjo nevienodai. Pupas auginę vieni ūkininkai labai nusivylė ir tvirtina, kad daugiau nesės. Kiti priešingai – kūlė vidutinišką ar net už vidurkį aukštesnį derlių. Žirnių derliaus kai kuri apskritai nenuimtas, o tik apskustas diskiniu skutiku įterpiant į dirvą kaip žaliąją trąšą, dėl anksčiau minėtų priežasčių. Tiems, kuriems visgi pavyko, pasisekė, nuėmė vidutinį derlių.
Kaip vertinate grūdų kokybę? Ar ji atitinka rinkos lūkesčius?
Kviečių kokybė nebloga, bent jau ten, kur liūtys neužsitęsė ir neužklupo derliaus nuėmimo laiku. Tačiau Žemaitijoje, deja, aukščiau antros klasės vienetai, kurie kūlė, o didžioji dalis išvis keliavo į pašarinius. Bet daryti konkrečias išvadas dar anksti, nes nemažai ūkių nuimto derliaus kol kas nepardavė ir laiko jį sandėliuose.
Visgi galima preliminariai pažymėti, kad, pavyzdžiui, rapsų aliejingumas aukštesnis už vidutinį. Kalbant apie kviečius – baltymų kiekis vienu procentiniu punktu aukštesnis, bet saiko ir kritimo skaičius žemesnis. Tad elevatoriai šiemet išties galėjo supirkti skirtingos kokybės grūdų maišymui.
Šiemet grūdų supirkėjai įvedė papildomas kainų pakopas. Kaip tai atsiliepė ūkininkams?
Grūdų supirkėjai ieško jiems labiausiai tinkančių grūdų ir dėl to yra pasiruošę mokėti – už tam tikro parametro įgyvendinimą taiko premijavimą. Tai nėra nauja. Pirkimai visumoje vykdomi pagal standartus. Nors nukrypimų, be abejo, pasitaiko. Tarkim, nevienodai traktuojamas priemaišų kiekis. T. y. yra nustatytas galimas priemaišų kiekis, tačiau supirkėjai viršytą rodiklį ima traktuoti savaip ir taiko nuoskaitas. Pasitaiko tokių dviprasmybių.
Praktika skirti premijavimą už aukštesnius rodiklius nėra tokia ydinga, kaip dviprasmiškas standartų traktavimas.
Ar Lietuvos grūdų augintojų asociacija sulaukė kreipimųsi iš ūkininkų dėl galimų manipuliacijų supirkimo taisyklėmis? Jeigu taip, kokių?
Kreipėsi šį sezoną ūkininkas dėl to, kad elevatorius atsisako nupirkti kvietrugius dėl grūdinėse priemaišose 0,1 proc. viršijamos vikių normos, neva, tai laukinis vikis, nepageidautinas, niekas nesigilino, kad tai sėjamasis vikis, auginamas sėklai. Tokios normos net sertifikuotoje sėkloje nėra – gali būti 0,3 proc. priemaišų. Pernelyg griežtas nukrypimo traktavimas sukuria nemalonias situacijas.
Pasitaikė ir tokių atvejų, kai viename elevatoriuje rapse rado pelėsio, atsisakė jį pirkti, o nuvežus kitur paaiškėjo, kad viskas gerai. Kai kur fiksavo rapso sudygimą, ir vėlgi atsisakė pirkti, nors nėra nustatyta, koks procentas sudygimo jau užkerta kelią pardavimui, nes vertinamas rapso aliejingumas. Sezono eigoje kasmet visokių situacijų išlenda.
Šiuo metu ūkininkai nerimauja dėl atsiskaitymo už grūdus, nes įstatymas, reglamentuojantis atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją yra pakoreguotas prieš kelis metus. Dabar numatyta sumokėti per du mėnesius. Kadangi šiemet javapjūtė smarkiai vėlavo, tai ir atsiskaitymas vėluoja. O kadangi šiemet už užaugintą produkciją apskritai mokama mažai – kainos pasiekusios dešimtmečio žemumas, ūkininkų piniginiai srautai yra sutrikę. Tuo tarpu žaliavų kainos siekia aukštumas. Norėtųsi, kad visos pusės į šią situaciją pažiūrėtų lankčiai ir adekvačiai.
Kaip Jūs galvojate – ar įmanoma kažkokiais būdais apriboti supirkėjų manipuliacijas?
Didelių, išskirtinių manipuliacijų šį sezoną nepasitaikė. Bent jau neteko girdėti, kad kuris nors elevatorius sistemingai manipuliuotų taisyklėmis. Žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeista tvarka dėl laboratorinių mėginių ėmimo, prailgintas tų pačių mėginių laikymo terminas, reikalavimas plombuoti mėginius, galimybė stebėti jų ištyrimo procesą, ir ūkininkai, sudvejoję ar nesutarę dėl kokybės nustatymo, gali visuomet kreiptis į arbitražą – Valstybinę augalininkystės tarnybą, kuri tą ginčą spręstų. Įrankius save apginti ūkininkai turi.
Tiesa, išskirti šiemet, ko gero, reikėtų grūdų džiovinimo įkainių dydį. Didžioji dalis grūdų šiemet į elevatorius keliavo drėgni, todėl supirkėjai šia situacija tikrai naudojosi pildydami kišenes. Džiovinimo įkainiai dvigubai didesni nei kaimyninėse šalyse ir jie smarkiai spaudė ūkininkus. Dažnas laukė, kad galėtų nuimti kuo sausesnį derlių, nes priešingu atveju rizikavo už jį nieko negauti. Teko girdėti, kad drėgnus žirnius pristatęs žemdirbys galiausiai netgi gavo minusinę sąskaitą. Apmaudu ir taip neturėtų būti.
Koks šis sezonas buvo Jums? Kokie didžiausi atradimai, praradimai, nusivylimai?
Didžiausi nusivylimas man šiemet kviečių kokybė ir tai, jog teko kulti drėgnus grūdus. Kiek dirbu, iki šių metų nebuvau turėjęs žemesnės nei antra klasė kviečių kokybės. Atrodo, derlius nuimtas laiku, bet kokybė tik trečia, ketvirta klasė – tai pašariniai grūdai. Iš šios pusės sezonas nuvylė, juolab, jog tai atsilieps ir finansiškai. Neišvengiau ir pavasarinių šalnų, bet laimei, pasėliai buvo apdrausti. Iš ankštinių šiemet auginau pupas, kurių derlius buvo aukštesnis už vidutinį.
Apskritai sezonas asmeniškai būtų neblogas, jeigu ne tai, jog derlius drėgnas bei kainos už jį siekiančios aštuonerių metų žemumas, o reikalingos žaliavos aukštame lygyje.
