ŽŪM strategai smeigia peilį į ūkininkų nugarą – žemdirbiams mažės parama (video)
Pasėlių draudimo įmokų kompensacijas gaus tik tie ūkininkai, kurie naudosis išmaniomis technologijomis, o valstybės kompensavimo lygis ūkininkams mažės beveik dvigubai. Tokie sprendimai jau numatyti Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėse, kurias žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas veikiausiai patvirtins po keliolikos dienų – sausio 12 d.
Teks įrodinėti, kad nesi vagis
Naujos taisyklės kardinaliai skiriasi nuo valdžios deklaracijų apie rizikų valdymo žemės ūkyje svarbą ir paramos prieinamumą labiausiai pažeidžiamiems ūkininkams.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, kompensavimo intensyvumas pagal poreikį „gali būti sumažintas nuo 50 proc. iki 40 proc. žemės ūkio veiklos subjekto sumokėtos draudimo įmokų sumos“.
Taip pat ūkininkai kompensacijoms gauti negalės teikti prašymų rašytine forma, pavyzdžiui, per žemės ūkio skyrius asmeniškai arba registruotu laišku, o išimtinai tik elektroniniu paštu. Ant žemdirbių pečių gula ir papildomos informacijos teikimas apie jų susietumą su kitais partneriais, o ar ūkiai susieti vieni su kitais, ar ne, vertins Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).
Ūkininkams taip pat bus privaloma teikti informaciją, ar jie patiria kokių nors finansinių sunkumų (tam bus reikalaujama papildomų buhalterinių duomenų). Tai, vėlgi, vertins NMA.
Taisyklių pakeitimus stūmė ŽŪM Strateginio planavimo departamentas
Tačiau taisyklių pakeitimų pagrindinis argumentas, panašu, susijęs tik su pinigais. Aiškinamajame rašte ŽŪM Strateginio planavimo departamentas, kuriam vadovauja Virginija Žoštautienė, pateikia informaciją, kad valstybė tiesiog negali skirti tiek pinigų, koks yra poreikis draudimo įmokoms kompensuoti.
Esą vien 2022 m. draudimo įmokų kompensavimo poreikis siekė 5,4 mln. eurų arba 34 proc. viršija Finansų ministerijos skirtą sumą, palyginti su 2021 m.
„Esant analogiškam logaritminiam augimui, ir 2023 m. paramos lėšų poreikis sudarys 7,24 Eur sumą, kai kompensavimui skirta suma sudaro tik 4,3 mln. Eur“, – dėsto ŽŪM strategai ir konstatuoja, kad „siekiant užtikrinti veiksmingą ir tvarią kompensavimo sistemą, leisiančią lanksčiai prisitaikyti prie valstybės skiriamo paramos dydžio ir atsisakyti vidinių ministerijos išteklių lėšų naudojimo kompensavimo papildymui, būtina nustatyti priemonei skirtą didžiausią biudžetą ir atitinkamą kompensavimo intensyvumą“.
„Šiuo metu yra viršytos valstybės biudžeto priemonei skirto biudžeto „lubos“, todėl, vadovaujantis protingumo bei lygiavertiškumo principais, būtina atlikti taisyklių pakeitimus, susijusius su galimu kompensavimo intensyvumo mažinimu visiems žemės ūkio veiklos subjektams proporcingai“, – prisipažįsta taisyklių iniciatorius ŽŪM Strateginio planavimo departamentas.
Ūkininkų lyderiai skelbia visuotinį aliarmą
Ūkininkų lyderiai susiėmę už galvų. Jie įsitikinę, kad Žemės ūkio ministerija elgiasi visiškai priešingai deklaracijoms. Paramos gavimo reikalavimai esą dabar kurpiami taip, kad jie tampa net griežtesni nei investiciniams projektams.
Minėtos taisyklės iš esmės keičiamos pirmą kartą nuo 2009 m., kai ministru buvo Kazys Starkevičius.
Paskubomis suręstų taisyklių pakeitimams pirmą kartą vieningai nepritaria ir Lietuvos žemės ūkio taryba, ir LR Žemės ūkio rūmai.
Prieš taisyklių įgyvendinimą šiaušiasi net savivaldybių žemės ūkio skyriai, kurių specialistai iki šiol padėdavo tūkstančiams vyresnio amžiaus žemdirbių sutvarkyti pasėlių deklaravimo ir kitus reikalus. Jie vieningai aiškina, kad vyresnio amžiaus ūkininkai tiesiog nesugebės išmanių technologijų pagalba teikti pagal naujas taisykles reikalaujamą informaciją. Tad greičiausiai išvis atsisakys drausti pasėlius ir pretenduoti į kompensacijas.
Įdomu tai, kad rengiant šių taisyklių projektą nebuvo atliktas vertinimas, kokią papildomą naštą jos sukels ūkininkams, nors tai padaryti buvo privaloma.
Bus nepatrauklu drausti pasėlius
LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus kritikuoja ŽŪM planus dėl draudimo įmokų kompensavimo taisyklių projekto.
"Naujųjų metų proga gavome daug dovanėlių. Pasėlių draudimas yra labai reikalingas ūkininkams. Tai tam tikras pagalvės turėjimas, kai klimatas keičiasi", – draudimo rinkos plėtros būtinybę akcentuoja A. Svitojus.
Pasak jo, projekte numatyta kompensavimo tvarka bus nepatraukli žemdirbiams.
"Jeigu besidraudžiančių ūkininkų skaičius padidės, ta parama gali dar labiau sumažėti. Ir jei kompensavimo dalis mažėja, tai draudikai prisiims daugiau rizikų. Tokiu atveju didės įmokų sumos ir darosi labai nepatrauklu ūkininkui", – teigia A. Svitojus.
Vaizdo įraše pateikiame Žemės ūkio rūmų pirmininko dr. Arūno Svitojaus nuomonę apie minėtų taisyklių projektą ir dėl jų gręsiančias bėdas žemdirbiams.
Panašūs straipsniai
Video
