Dr. A.Gaižutis: miškų ateitis turi būti grindžiama balansu tarp žmogaus ir gamtos

Vilniuje vykusiame forume „Vilniaus GreenTech“ dėmesio centre – Lietuvos miškų ateitis ir tvarumo iššūkiai. Vienoje svarbiausių diskusijų „Žmogaus ir gamtos balansas – kaip suderinti visuomenės poreikius su ekosistemų apsauga“ dalyvavo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis.

Diskusijoje taip pat dalyvavo žinomi miškininkystės ir aplinkosaugos ekspertai: Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys miškininkas Audrius Radvilavičius, Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius, bei Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas. Diskusiją moderavo miškininkystės politikos ekspertas dr. Nerijus Kupstaitis.

Miškai – tarp rekreacijos, verslo ir gamtosaugos

Diskusijoje buvo gvildenami esminiai klausimai – kaip subalansuoti žmonių rekreacinius, ekonominius (medienos naudojimo) ir gamtosauginius interesus. Dr. Algis Gaižutis atkreipė dėmesį į visuomenės paradoksą: „Mes visi norime naudotis miškais – pramogoms, poilsiui, kvėpuoti švariu oru – tačiau dažnai pamirštame, kad visa ši infrastruktūra, paslaugos ir net natūrali gamta egzistuoja tik todėl, kad miškininkystės veikla yra ekonomiškai gyvybinga. Jei dėl perteklinių apribojimų miško ūkis taps nuostolingas – kas kompensuos šiuos nuostolius? Ar esame pasiruošę visuomeniniam „miškų mokesčiui’?“

Ši mintis diskusijoje sulaukė daug dėmesio. Kiti dalyviai pabrėžė, kad ilgalaikė nacionalinė miškų strategija yra būtina – tai išryškino ir VMU vadovas V. Kaubrė, pristatęs valstybinių miškų veiklą ir sektoriaus reikšmę šalies ekonomikai. Remigijus Lapinskas iškėlė agromiškininkystės – tvaraus ūkininkavimo modelio – potencialą Lietuvoje, bet taip pat akcentavo jo diegimo praktinius iššūkius.

Mokslu grįsta miškininkystė – kelias į ateitį

Diskusijoje kalbėjęs Seimo narys Audrius Radvilavičius pabrėžė, kad Lietuvai būtina pereiti prie tiksliosios miškininkystės, investuoti į inovacijas, o naujoji miškų strategija turi būti moksliškai pagrįsta ir atliepti tiek pramonės, tiek gamtosaugos interesus.

„Miškai yra mūsų žalia oazė ir kartu svarbi ekonomikos dalis. Turime užtikrinti, kad naujoji strategija ne kartotų pasenusių modelių, bet kurtų klimatui atsparius ir daugiafunkcius miškus,“ – sakė A. Radvilavičius. Parlamento narys patikino, kad išsakytos mintys virs parlamentine darbotvarke – bus siekiama inicijuoti teisės aktus, kurie leistų subalansuoti Lietuvos miškų naudojimą, apsaugą ir plėtrą.

LMSA pozicija: reikalinga atvira diskusija su visuomene

LMSA vadovas dr. Algis Gaižutis po diskusijos pažymėjo, kad „dialogas tarp suinteresuotų grupių – miško savininkų, pramonės, rekreacijos entuziastų ir gamtosaugininkų – yra būtinas. Tik per konstruktyvų bendradarbiavimą galime užtikrinti, kad Lietuvos miškai išliktų ne tik biologine, bet ir ekonomine vertybe.“