Lietuvos miškai: padaugėjo ir ploto, ir užaugusios medienos

Lietuvoje, remiantis Miškų valstybės kadastro duomenimis, palaipsniui didėja miško žemės plotas, kuris šiuo metu užima 2 mln. 212 tūkst. 972 ha. 2025-aisiais šio ploto turime 2562 ha daugiau nei 2024 m. Šiemet šalyje įveista apie 300 ha naujų miškų: 140 ha valstybinės reikšmės ir 160 ha privačių. Kita stebima tendencija – miškuose gausėja augančios medienos tūris. Jis palyginti su praėjusiais metais padidėjo 4,92 milijonais kub. m.

Kasmet prisideda beveik procentas medžių biomasės

Šalies miškuose per metus užaugo 19,59 mln. kub. m stiebų medienos. Valstybiniuose, privačiuose ir rezervuotuose atkurti nuosavybei miškuose iškirsta 9,84 mln. kub. m žalių medžių, t. y., pusė metinio prieaugio. Dar 24,6 proc. (4,83 mln. kub. m) medžių žuvo dėl gamtinių priežasčių – ligų, kenkėjų, stichijų, senatvės.

„Įvertinus tiek žmogaus veiklos, tiek gamtinius faktorius, rezultatas rodo, kad miškuose kaupiame ketvirtadalį (25,4 proc.) bendrojo medienos tūrio prieaugio. Kiekvienais metais sukaupta medžių biomasė padidėja 0,85 proc.“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktorius Mindaugas Tarnauskas. Jis prognozuoja, kad naujausios valstybinės miškų apskaitos duomenys, kurie bus skelbiami 2026 m. pradžioje, atspindės panašią dinamiką.

„Tikėtina, kad šiemet bus mažesnė žuvusių medžių statistika, – pažymi VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas. – Dėl drėgnos ir vėsios 2025 m. vasaros sumažėjus žievėgraužiotipografo populiacijai, žuvusių medžių turėtų būti mažiau. Vidurio Europos eglynai pastarąjį penkmetį nukentėjo nepalyginamai rimčiau, nes ten vėjai ir sausros lėmė katastrofinį kenkėjų antplūdį. Vokietija šiais metais paskelbė naujausius duomenis apie augančios medžių biomasės mažėjimą miškuose. Tuo metu mes fiksuojame didėjimą.“

Brandžių medynų statistika

85 proc. šalies medienos tūrio sukaupta III-IV grupės miškuose, daugiau nei trečdalis jų – brandžiuose medynuose. Tai ūkiniu požiūriu aktyviausiai tvarkomi miško plotai, tačiau ir juose būtina laikytis Miškų kirtimų taisyklių, kurių viena svarbiausių – pagrindinių kitimų minimalaus amžiaus reikalavimas. 

Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus duomenimis, Lietuvos medynų amžiaus vidurkis – 54 m., o III-IV miškų grupės brandžių medynų vidutinis amžius – 80 m. Seniausi ūkiniuose miškuose brandūs ąžuolynai (vidutiniškai 164 m.), po jų seka uosynai (133 m.), pušynai (116 m.)ir eglynai (96 m.)

Vertinant pagal plotą, tarp brandžių ūkinių miškų medynų daugiausiai turime beržynų (118,6 tūkst. ha), eglynų (78 tūkst. ha) ir pušynų (74 tūkst. ha), kurių minimalus kirtimo amžius yra atitinkamai 61, 71/81 ir 101/111 m. (III/IV miškų grupėse). Taigi jaunesnius galime kirsti beržynus, Lietuvos gyventojų vidutinį amžių atitinkančioje grupėje – eglynus ir garbaus amžiaus, perkopusius 100 metų, pušynus.

Sumažinta kirtimų norma

Ūkinė veikla galima ne visuose Lietuvos miškuose. Ji visiškai draudžiama rezervatuose (I miškų grupė), taip pat kirtimai draudžiami arba griežtai ribojami ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose (II miškų grupė). Ūkininkavimas ribojamas ir ūkiniuose III-IV miškų grupės miškuose dėl ES svarbos natūralių buveinių, taip pat saugomų paukščių perėjimo vietose, paveldo objektuose, sėklinės bazės plotuose.

2026-iesiems aplinkos ministro įsakymu nustatyta 5,7 proc. mažesnė valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų norma. Tai – didžiausias kirtimų normos sumažinimas per pastarąjį dešimtmetį. Į šią normą nebeįtraukiami brandūs II grupės miškai, kurie bus paliekami natūraliam vystymuisi.

Vienas būdų šalies miškingumui didinti – raginimas gyventojams mišku paversti žemę, kuri apaugo medžių savaiminukais. Tokių sklypų savininkai kviečiami teikti paraiškas ir gauti paramą savaiminukams išsaugoti bei įtraukti į miško žemės registrą. Dotacijoms skiriama 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Aplinkos ministerijos skelbiamame 2026-2029 m. Klimato kaitos programos investicijų plano projekte savaiminukų išsaugojimui kartu su pelkių hidrologinio režimo atkūrimu ir požeminių elektros linijų miškingose teritorijose tiesimu numatyta 54,52 mln. eurų.