Euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo sparčiau, nei prognozuota

Nepaisant dėl JAV karo su Iranu išaugusių naftos kainų, euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį išlaikė nuosaikų augimą – bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,4 proc.

Paskelbtas 21 euro valiutą naudojančios Europos Sąjungos (ES) valstybės ekonomikos augimo rodiklis viršijo rinkos analitikų prognozuotą 0,2 proc. augimą.

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, liepos–rugsėjo mėnesiais 21 euro zonos valstybės ekonomika, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,3 proc.

Pasak tyrimų bendrovės „Capital Economics“ euro zonos ekonomikos vyriausiojo ekonomisto pavaduotojo Jacko Alleno-Reynoldso, besitęsiantis augimas rodo, kad „namų ūkiai ir įmonės savo išlaidų dėl karo Irane nesumažino“.

„Apskritai euro zonos ekonomika išlieka atspari geopolitiniams sukrėtimams ir didėjančiam infliaciniam spaudimui“, – rašė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Paolo Grignani.

Tačiau, pasak jo, pastebima nerimą keliančių ženklų, kad išaugusių naftos kainų poveikis plinta į kitus ekonomikos sektorius.

Toks vadinamasis antrinis poveikis, kai aukštos naftos kainos pradeda veikti darbo užmokestį ir kainas visoje ekonomikoje, būtų papildomas argumentas Europos Centriniam Bankui (ECB) didinti palūkanų normas.

3,8 proc. siekianti infliacija tebėra didesnė už ECB nustatytą 2 proc. tikslą. Ketvirtadienį per pinigų politikos posėdį bankas palūkanų normų nepakeitė.

Tai reiškia, kad per kitą gruodį vyksiantį posėdį ECB gali padidinti palūkanų normas, siekdamas pažaboti infliaciją. Dėl to didėtų skolinimosi išlaidos, nors ekonomikos augimas išlieka nuosaikus ir nevienodas skirtingose valstybėse narėse.

Didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos BVP padidėjo 0,2 proc., nors ekonomikai neigiamą poveikį darė aukštos energijos kainos ir dėl žemo vandens lygio upėse sutrikusi prekyba.

Tuo metu Prancūzijos ekonomika susitraukė 0,1 proc., verslo pasitikėjimą ir toliau neigiamai veikiant politinei aklavietei dėl būdų sumažinti didelį biudžeto deficitą.

Geresnius rezultatus pasiekė Ispanija, Nyderlandai ir Estija – visų trijų šalių ekonomika išaugo po 0,6 proc.

Bendram euro zonos ekonomikos augimo rodikliui didelės įtakos turėjo 5,5 proc. augimas Airijoje, kurios ekonominiai rodikliai smarkiai svyruoja dėl šalyje veikiančių tarptautinių technologijų ir farmacijos bendrovių, kurių pasaulinė veikla gali turėti įtakos statistiniams duomenims.

Neįtraukus Airijos, euro zonos ekonomikos augimas siekė 0,2 proc.

ELTA primena, kad 2026 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 24,4 mlrd. eurų, penktadienį skelbė Valstybės duomenų agentūra. Realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, sumažėjo 1 proc.

2026 m. trečiojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2025 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 1,8 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,3 proc.